Kaip kasmet gegužės mėnesio pradžioje, Telšių vyskupijos ministrantai rinkosi į jiems skirtąją dieną Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje.
Susirinkusiems į seminarijos konferencijų salę 120 jaunuolių pirmasis žodį tarė seminarijos rektorius kan. Jonas Ačas. Žaismingai kalbėdamas, jis sakė pavydįs patarnautojams, nes jie kasmet turi progą pabendrauti su seminarijoje studijuojančiais klierikais ir apžiūrėti pačią seminariją. Rektorius prisiminė, jog vaikystėje, būdamas pakankamai nedrąsus, nesiryždavo prabilti savo parapijos klebonui apie norą tapti kunigu. Anot kanauninko, „taip norėdavau, kad manęs jis to paklaustų…“ Kan. J. Ačas sakė, jog pagrindinis ne tik kunigo, bet ir kiekvieno tikinčiojo ginklas – malda ir bendrystė su Dievu. „Šventumo pasieksime tik malda ir tik būdami Dievo draugais“, – kalbėjo Telšių kunigų seminarijos rektorius.
Antrasis sveikinimo žodį tarė seminarijos vicerektorius studijų reikalams kun. Viktoras Ačas. Pastarasis mielai pasidalino su ministrantais savo patirtimi, kai sekmadieniais į savo gimtojoje Varsėdžių parapijoje vykstančias šv. Mišias eidavo tik dėl vieno rublio ir penkių „Karvutės“ saldainių. Vicerektorius prisiminė, jog vieną sekmadienį stipriai lijo ir mama nenorėjo išleisti jo į bažnyčią. Tuomet sūnaus akyse pasirodė ašaros, o šypsena jo veidą papuošė tik tada, kai mama davė tą patį „užmokestį“ – vieną rublį ir penkis saldainius. Kun. V. Ačas linksmai kalbėjo, jog tuomet, dar esant mažam vaikui, jam terūpėjo tik materialinė gerovė. „Tačiau šiandien aš stoviu prieš jus jau kaip kunigas“, – drąsino vaikus vicerektorius, patarė jiems nebijoti dažnai pasitaikančių patyčių ir tarnauti Dievo garbei.
Įžanginės konferencijos pabaigoje kalbėti buvo pakviestas Telšių vyskupijos licėjaus direktorius kun. Tomas Žlibinas. Trumpai apibūdinęs licėjaus veiklą ir galimybes studijuoti, jis į sceną pakvietė savo auklėtinius, kurie parodė neilgą programą kunigų metų tematika.
Lygiai vidurdienį Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje vyskupas J. Boruta SJ ta proga aukojo šv. Mišias. Ganytojas pamokslo metu kalbėjo apie pašaukimą, ragindamas patarnautojus taip pat neapleisti Dangiškosios Motinos savo širdyse ir ypatingai gegužės mėnesį prašyti Jos užtarimo. Ekscelencija pasakojo: „Didžiojo karo metu vokiečių kareiviai kariavo prieš prancūzus. Vienas prancūzų kareivis, pamatęs, kad jam gresia neišvengiama mirtis – ginklas už nugaros, sušuko: „Neužmušk manęs, aš turiu motiną!“ Vokietis kareivis nuleido šautuvą. Jis negalėjo jo nušauti. Tas vienas žodis išgelbėjo gyvybę“. Vyskupas J. Boruta SJ patikino, jog laimingas kiekvienas jaunuolis, kuris savo širdyje nešioja Motinos vardą ir juo pasitiki.
Pasibaigus šv. Mišioms, iškilminga procesija buvo einama į Telšių kunigų seminarijos kieme esantį sodą, prie Švč. Mergelės Marijos statulos, kur vyko gegužinės pamaldos.
Pasistiprinę seminarijos valgykloje, jaunuoliai suskubo burtis į grupeles, kurių vadovai aprodė ir pasakojo apie Telšių kunigų seminariją bei licėjų. Drąsesni ministrantai nepraleido progos pakalbinti klierikus jiems rūpimais klausimais ir džiaugėsi seminaristų nuoširdumu, rūpestingumu, atsakingumu.
Klierikas Antanas ŠNEIDERAITIS
