Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant šiai šventei, norisi Jums, mieli plungiškiai, papasakoti apie šioje įstaigoje dirbančius puikius žmones, kuriuos retai išvystame scenoje per renginius ir dažnai griaudint aplodismentams jie lieka lyg ir nepastebėti. Tačiau jų indėlis, kūrybingumas, profesionalumas ir daugybė praleistų darbe valandų repetuojant ar ruošiantis renginiui yra nepaprastai svarbūs. Tam, kad žiūrovai išvystų galutinį rezultatą, mirguliuojantį šviesomis koncertą ar spektaklį, reikalingas ilgas ir kantrus ne tik režisierių, atlikėjų, dailininkų, bet ir daugelio kitų mūsų darbuotojų darbas.
Tad trumpai apie tai, su kokiais iššūkiais tenka susidurti dirbant kultūros centre, įgyvendinant renginių režisierių, dainininkų, muzikantų ar aktorių idėjas ir kūrybinius sumanymus, pasikalbėti pakvietėme Plungės kultūros centro šviesos režisierių Edvardą Abelkį, garso režisierių Kostą Balsį ir scenos inžinierių Simoną Vaičiulį.
Paklausus apie darbą, dirbamą kartu su kultūros centro meno kolektyvų vadovais, renginių režisieriais, atsakymai buvo beveik vienodi: darbas būna įvairus, kartais renginių iniciatorių vizijos būna labai realistiškos ir paprastai įvykdomos, tačiau pasitaiko, kad norima įgyvendinti sudėtingas, išskirtines idėjas, ką ne visada galima atlikti dėl saugumo sumetimų, ribotesnių techninių galimybių ir pan. Žinoma, darbuotojai stengiasi viską padaryti maksimaliai, realizuoti visus sumanymus, o išskirtiniu atveju stengiasi pasiūlyti tokį variantą, kurį pavyktų įgyvendinti ir kuriuo liktų patenkinti idėjos sumanytojai. Tam reikia labai daug laiko, kūrybingumo, tenka įsigilinti į sumanymą, kad galėtų pasiūlyti vienokį ar kitokį techninį sprendimą. Todėl reikia dirbti visiems kartu, kurti komandoje, kad žiūrovai išvystų puikų galutinį meninės idėjos vaizdą. Tiesiog visi siekia bendro, paties geriausio rezultato.
Būna ir tokių situacijų, kai nuomonės išsiskiria. Tada ilgai diskutuojama, tariamasi ar kartais net pasiginčijama. Tačiau toks ir yra kūrybinio darbo procesas, o visiems svarbiausia – maksimaliai geriausias rezultatas, tad nuoskaudoms, asmeniškumams ar kitoms neigiamoms emocijoms nelieka laiko.
Darbas kultūros centre nėra apibrėžtas konkrečiomis valandomis, negali būti iš anksto iki galo suplanuotas, nes net likus keliolikai minučių iki renginio pradžios atsiradus neplanuotiems tam tikriems niuansams gali tekti pakoreguoti scenos suplanavimą, pakeisti apšvietimą ar prijungti dar vieną mikrofoną. Tiesiog toks yra tas kūrybinis darbas.
O kokia darbo su atvykstančiais profesionaliais kūrėjais, aktoriais, dainininkais, muzikantais, jų vadybininkais specifika? Ar puikiai visuomenei žinomi žmonės būna įnoringi? Nes būtent šių trijų darbuotojų darbas glaudžiausiai susijęs su tokių meno projektų realizavimu Plungės kultūros centre. Atsakymai taip pat buvo vienodi. Juose akcentuota tai, kad būna įvairių žmonių, bet iki šiol nėra tekę susidurti su tokiais, su kuriais nebūtų įmanoma susikalbėti ar išspręsti iškilusių problemų. Profesionaliausi, didelį pripažinimą pelnę žmonės dažniausiai būna paprasti, draugiški ir geranoriški. Žinoma, vieniems reikia daugiau garso, kažkam – efektyvesnio apšvietimo, tretiems – jaukiau sukomplektuotos scenos, bet tai normalu. Kartais skiriasi paprašymo, pasiūlymo ar pageidavimo tonas, bet visi esame žmonės, tad viską ir stengiamasi priimti profesionaliai, atsiribojant nuo emocijų. Kiekvienas toks meno projektas – tai iššūkis, nes tik atvykus atlikėjui galutinai sužinai jo planus, todėl kiekviena darbo diena yra vis kitokia, sudėtinga, nenuspėjama, bet įdomi ir nemonotoniška.
Plungės kultūros centre vyksta labai daug renginių. Pasitaiko dienų, kai per 24 valandas jų įvyksta du ar trys, tad natūralu, kad kartais būna ir įvairių nesklandumų, nenumatytų dalykų, atsiranda techninių kliūčių, ir į visa tai reaguoti reikia akimirksniu. Darbuotojai pasakojo, kad vieno puikiai visiems plungiškiams žinomo renginio pradžioje, garso takeliui turint skelbti renginio pradžią, jis tiesiog neįsijungė, o salėje buvo 500 žmonių, tad reaguoti reikėjo akimirksniu, nes pilnai salei žiūrovų nepasakysi, kad dėl techninių kliūčių renginys prasidės vėliau… Tarptautiniame renginyje per finalinį kūrinį laiku neiššovė konfeti, dėl techninių kliūčių neatsitraukė laiku uždanga, atlikėjas ar aktorius atsistojo ne į tą vietą, kuri iš anksto buvo suderinta su šviesos režisieriumi, arba atlikėjas vieno renginio metu nusprendė pasisupti ant sūpynių, nors jos buvo tik butaforinės, ir pan. Tad situacijų būna tikrai įvairių ir iš anksto reikia būti pasiruošus įvairiems galimiems netikėtumams, nes toks darbas – užtikrinti sklandžią renginio eigą, o prireikus akimirksniu reaguoti į neplanuotos situacijos atsiradimą ir jos pašalinimą. Tad ne tik žmonės, kurie būna scenoje, bet ir žmonės, kurie būna užkulisiuose ar garso ir šviesos operatorinėse, jaudinasi dėl kiekvieno renginio ir deda daug pastangų, kad jis būtų profesionalus visomis prasmėmis. Jeigu atėjęs žiūrovas nepastebi, kad ir retai, bet kartais pasitaikančių menkų nesklandumų, tada, vadinasi, viskas buvo gerai ir į viską buvo reaguojama profesionaliai.
Vienu metu kartais tenka ruoštis net keliems renginiams ar meno projektams. Visą dieną repetuoji su vienu projektu, o vakare žiūrovams pristatai kitą. Vėlai pasibaigus renginiui ir išsiskirsčius žiūrovams dažnai liekama kultūros centre ir ilgai ruošiamasi jau rytoj kitam įvyksiančiam projektui. O kur dar dekoracijų gamyba, garso takelių kūrimas ar ilgos repeticijos. Tačiau visa tai atsiperka su kaupu, kai supranti, kad visiems kartu pavyko įgyvendinti idėją, kad iš Plungės kultūros centro išvykę garsūs menininkai džiaugiasi čia vyraujančia gera, kūrybiška ir profesionalia atmosfera, šiuolaikiškomis ir moderniomis sąlygomis.
Pabaigoje Simono, Edvardo ir Kosto paprašėme trimis žodžiais apibūdinti darbą kultūros centre. Tobulėjimas, bendradarbiavimas, iššūkiai, atsidavimas, komandinis darbas, atsakomybė, kūryba – tai žodžiai, kurie lyg raktas, atrakinantis šių puikių žmonių darbo kasdienybę, suteikiančią prasmę jų gyvenimui. Viskas, ką išvysta žiūrovai, yra tik galutinis ilgo, sudėtingo, dažnai įtempto, bet įdomaus, prasmingo ir kūrybingo darbo rezultatas.
Pokalbyje dalyvavo Plungės kultūros centro šviesos režisierius Edvardas, čia dirbantis daugiau nei dvidešimt metų, garso režisierius Kostas, kuris su šios įstaigos veikla yra susijęs daugiau kaip penkerius metus, ir scenos inžinierius Simonas, kuris Plungės kultūros centre darbuojasi daugiau nei vienerius metus.
Dėkojame pašnekovams, be kurių profesionalaus ir kūrybingo darbo neįmanomas beveik joks meno projektas kultūros centre, ir tikimės Jums, mieli plungiškiai, papasakoti ir parodyti dar ne vieną istoriją, kviesdami drauge pasidžiaugti puikiais žmonėmis, kultūros reiškiniais, įsimintinomis akimirkomis.
