Sporto centro vadovė Regina Šilenskienė:„Viskas priklauso tik nuo Jūsų pasirinkimo“

Kas vyksta smegenyse, kai mes sportuojame? Jei sportas naudingas kūnui, tai gal ir smegenims? Ne veltui sportas įvardijamas kaip puiki kai kurių sielos ligų ir blogos nuotaikos prevencijos priemonė.

„Jei sportuojant keičiasi mūsų kūnas, neabejoju, kad keičiasi ir smegenys“, – patikina Sporto centro vadovė ir trenerė Regina Šilenskienė. Ji teigia, kad kasdienėje veikloje mes pernelyg kenčiame nuo nuolatinės įtampos, o judėjimas – viena paprasčiausių ir efektyviausių nervinės iškrovos priemonių. Pasirodo, ritmiški ir lėti iš judančių raumenų plintantys nerviniai impulsai padeda išsivaduoti nervų sistemai nuo per didelės įtampos ir sumažinti įsijautrinimą. „Fiziniai pratimai pagerina ir galvos smegenų kraujotaką, normalizuoja pagrindinius nervinius procesus. Judant dirginamos raumenyse esančios nervų galūnėlės, dėl to pagerėja nerviniai impulsai“, – tęsia trenerė. O kadangi sportuojančio žmogaus smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, jis tampa mažiau veikiamas stresinių situacijų, jo nuotaika būna geresnė. Sportas padeda išlieti susikaupusią agresiją, atsikratyti blogų minčių ar neigiamų emocijų.
Mūsų kūnas – sudėtinga cheminė laboratorija. Tai, kaip mes jaučiamės, ką darome ir galvojame, – viskas priklauso nuo neuronų cheminių jungčių mūsų smegenyse. Regina išskiria keletą svarbiausių hormonų: „Dopaminas, serotoninas, noradrenalinas… Štai dopaminas, dar vadinamas malonumo hormonu, atsakingas už gerą savijautą, motyvaciją, dėmesio sutelkimą.“ Kai aptingę sėdime ant sofos, nieko nenorime daryti ir sportą atidėliojame kitai savaitei, panašu, kad mums trūksta dopamino. Reguliarus sportavimas gali padėti natūraliai padidinti dopamino atsargas smegenyse.
Serotoninas dar vadinamas „smegenų policininku“. „Jis atsakingas už mūsų nuotaikos svyravimus, agresiją, pyktį ir nerimą. Jo trūkumas gali paskatinti polinkį į depresiją, nemigą, migreną, nerimą“, – sako Regina. Receptas – aerobiniai pratimai, intensyvi mankšta, fizinis aktyvumas.
„Sportuojant išsiskiria ir noradrenalinas – narsos ir įniršio hormonas“, – toliau kalba trenerė. Jis praplečia kraujagysles, į smegenis priteka daugiau kraujo, skruostus užlieja sveikas raudonis, raukšlės išsilygina, akys ima blizgėti. Vos šešios valandos judėjimo per savaitę padės išlaikyti būtinus neurotransmiterius (tuos cheminius pasiuntinukus, nešiojančius informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą) tinkamame lygmenyje.
„Kad ir kokiame kelio etape būtumėte, praeitį palikite praeityje. Šiandien yra nauja diena, galinti atnešti didingas pergales. Viskas priklauso tik nuo Jūsų pasirinkimo. Neleiskite baimei, kad kažko nesugebate, Jūsų užvaldyti. Tai yra tik įsitikinimas, pasiteisinimas, trukdantis žengti pirmyn. Šiandien, būtent ŠIANDIEN, investuokite į savo kūną, o aš, dalydamasi savo žiniomis ir patirtimi, padėsiu eiti teisingu sveikatinimosi keliu.
Laukiu Jūsų SPORTO CENTRE Telšių g. 26A, Plungėje. Jei kyla klausimų, drąsiai susisiekite telefonu +370 616 36886 arba +370 448 72503“, – kviečia R. Šilenskienė.
Užs. Nr. S-67