Prieš Velykas į pirmąjį posėdį rinkosi naujosios Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas. Be ilgamečių jo narių Juditos Stankutės, Jolantos Skurdauskienės ir Audriaus Misiūno, čia dirbti pradėjo Gediminas Norvaišas, Vida Bondauskienė ir Mantas Česnauskas. Pirmojo posėdžio darbotvarkėje nemažai dėmesio skirta Plungės rajono kultūros paveldo išsaugojimui. Kantaučių bažnyčios vargonai – vienas iš klausimų šia tema.
Prieš pradedant darbą, aišku, buvo būtina išsirinkti komiteto pirmininką ir pavaduotoją. Jų kandidatūras įprastai teikia meras. Taigi, Savivaldybės vadovo Audriaus Klišonio teigimu, būtų teisingiausia vadovautis iki šiol buvusia tvarka, kai komitetui vadovauja rajono valdžios daugumai atstovaujantis politikas, o pavaduotojo postas atitenka opozicijai. Tad jo siūlymas buvo į Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko postą paskirti J. Stankutę, motyvuojant jos kandidatūrą ilgametės patirties šiame komitete turėjimu, o į pavaduotojo – buvusį komiteto pirmininką Audrių Misiūną. Jis nors posėdyje ir nedalyvavo, tačiau, mero tikinimu, su tokiu siūlymu sutinka. Pastarajam teikimui komiteto nariai pritarė.
Tačiau komiteto pirmininko postas pareikalavo balsavimo. J. Stankutė jai siūlomų pareigų atsisakė ir vietoje savęs iškėlė V. Bondauskienę. Po balsavimo paaiškėjo, kad naujosios sudėties Švietimo, kultūros ir sporto komitetui vadovaus V. Bondauskienė.
Atlikus formalumus, imtasi darbotvarkės klausimų. Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas Gintaras Ramonas pristatė, kokia dabar yra situacija su Kantaučių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios vargonais.
Pasak pranešėjo, Kantaučių bažnyčios vargonai yra apie 200 metų senumo. Jie 2003-iaisiais buvo įrašyti į Kultūros paveldo registrą. Tai seniausi ir autentiškiausi vėlyvojo baroko vargonai Plungėje ir vieni paskutiniųjų šio stiliaus vargonų Lietuvoje, turintys unikalų liežuvėlinį Trompeto registrą.
Informuota, jog Plungės rajono savivaldybės administracija Kantaučių bažnyčios vargonams restauruoti iš viso skyrė 12,4 tūkst. Eur.
Už 2017 metais skirtus 6 tūkst. Eur sutvarkyta vienos iš trejų dumplių ir oro padavimo sistema. Darbus atliko palangiškis vargonų meistras Alvydas Šeduikis.
2018 metais dar skirta 6,4 tūkst. Eur. Restauruotas pirmas vargonų registras (atliktas metalinių ir medinių vamzdžių tiesinimas, atkūrimas). Taip pat atliktas griežyklos remontas, derinimas, oro takų sandarinimas, vargonai išvalyti, remontuotas rėmas, atkurta klaviatūra. Darbus jau vykdė VšĮ Vargonų paveldo centras, vadovaujamas vargonų eksperto dr. Girėno Povilionio, kuris 2017 metais parengė šių vargonų konservavimo ir restauravimo darbų programą.
Tiesa, vargonai dar nėra šimtu procentų restauruoti. G. Ramono tvirtinimu, iki visiško darbų užbaigtumo trūksta… 25 tūkst. eurų. Savivaldybei esą reikėtų prisidėti pusę šios reikalingos sumos. Kantaučių vargonus planuojama siūlyti įtraukti į Šventojo Sosto programą.
Šis faktas įdomus pasirodė merui A. Klišoniui. „Buvo Šeduikis, atsirado Povilionis. Suma išaugo keturis kartus! Kaip taip gali būti?“ – klausė jis. G. Ramonas aiškino, kad buvo būtina parengti Kantaučių vargonų restauravimo programą, o A. Šeduikis to padaryti negalėjo, todėl šio darbo ėmėsi G. Povilionis. „Pats parašė ir pats pagal tą programą dirba…“ – stebėjosi meras.
Komitetas domėjosi, ar bus kam restauruotais vargonais groti, gal jie taip ir stovės? G. Ramonas patikino, kad taip tikrai nebus – Kantaučiuose yra kam jais groti, gal jau net per Velykas jie suskambės (kaip specialistas ir sakė, per Velykas vargonai skambėjo – aut. past.).
Tolesnio vargonų remonto finansavimo galimybės kol kas liko neaptartos – išklausyta tik bendra situacija. G. Ramonas taip pat pažymėjo, jog per praėjusius porą metų Kantaučių bažnyčia sulaukė ir kitų investicijų: buvo perdažyta, pakeistas stogas. Plungės rajono savivaldybės administracija 2018-aisiais maldos namams skyrė beveik 11 tūkst. Eur vidaus elektros tinklams, priešgaisrinei ir apsaugos signalizacijai įsirengti.
Vis dėlto dar ne visos problemos išspręstos. Priminta, kad šiuo metu pagrindinė Kantaučių bažnyčios problema – šventoriaus vartų avarinė būklė.
