Ereliui žuvininkui – dirbtinis lizdas

Liepos mėnesio pradžioje prie vieno iš Žemaitijos nacionaliniame parke esančių ežerų ornitologo-aukštalipio Dariaus Musteikio vadovaujama komanda įrengė dirbtinę lizdavietę ereliui žuvininkui. Lizdas įruoštas storiausios pušies viršūnėje apie 22 metrų aukštyje.

Stovėdama ir stebėdama, kaip ruošiamasi lizdo kėlimui, kaip aukštalipiai kopia medžio kamienu, užmeta sutvirtinimo lynus ant medžio viršuje esančių storiausių šakų, kaip nupjaunama pušies viršūnė ir prie jos tvirtinama lynais užtempta lizdo platforma su laikomąja konstrukcija, labai jaudinausi. Viskas atrodė taip sudėtinga ir baisu, per visą kūną ėjo šiurpuliai. O lizdavietės rengėjai darbavosi sutartinai, medyje jautėsi tarsi savo namuose. Du iš jų – Darius ir Skaidrius – po medžiu ruošė medžiagą ir tvirtino prie pakeliamųjų virvių, o kiti du – Tautvydas ir Egidijus – plušėjo medžio viršūnėje. Darbai truko daugiau kaip keturias valandas. O kai ant įrengtos lizdavietės atsistojo ir tolumas pradėjo paveiksluoti jauniausias komandos narys arboristas Tautvydas, iš baimės net užsimerkiau. Nors komandos vadovas Darius ramino, kad tai nėra baisu, kad jie yra įrengę lizdų žuvininkui net 32 metrų aukštyje Labanore ar Minčios miškuose, lengviau atsipūčiau tik kai lizdas buvo „apleistas“ ir visi keturi vyrai tvirtai stovėjo ant žemės.
Lizdavietės įrengimą už surinktas iš gyventojų 2 procentų lėšas finansavo Lietuvos ornitologų draugija, vadovaujama direktoriaus Liutauro Raudonikio. Kaip ir kiekvienai pelno nesiekiančiai organizacijai, šiai draugijai yra svarbi iš gyventojų ir verslo gaunama parama. 2019 metais paukščiais besirūpinanti Lietuvos ornitologų draugija iš paramos lėšų įrengė net šešis dirbtinius lizdus: du žuvininkams ir keturis juodiesiems gandrams.
Seniau vadintas ereliu žuvininku, šis retas plėšrus paukštis dabar vadinamas tiesiog žuvininku. Nors žuvininkai gyvena beveik visuose žemynuose, išskyrus Pietų Ameriką ir Antarktidą, tačiau ežeringoje Lietuvoje šiuo metu peri tik apie 25 poras, daugiausia Rytų Lietuvos miškuose. Sugrįžta iš žiemojimo vietų kovo pabaigoje–balandžio pradžioje. Šio paukščio maistą išskirtinai sudaro tik gyvos sugautos žuvys, todėl perėjimo vietas pasirenka arti ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Išgyvena žuvininkai net iki 15–20 metų. Pradeda perėti, kai visiškai subręsta, 3–4 gyvenimo metais. Jų populiacija mažėja dėl staigaus jūrinių erelių populiacijos gausėjimo, nes stipresnis erelis veja žuvininką iš savo teritorijos ir ją užima, tad žuvininkai ieško ramesnių, tolimesnių brandžių miškų perėti.
Žuvininkas lizdą krauna aukščiausio medžio viršūnėje, lizdo pagrindą daro iš sausų šakų, gūžtą – iš medžio žievių, žolių. Mielai įsikuria dirbtiniuose lizduose, kurie būna atsparesni vėtroms ir tvirtesni, išsilaiko ne mažiau kaip dešimt metų. Tame pačiame lizde gali perėti daugelį metų. Lizde sudeda 2–3 kiaušinius, peri maždaug 38 dienas, jaunikliai lizde išbūna beveik du mėnesius.
Žemaitijos nacionaliniame parke žuvininkas stebimas prie Platelių, Ilgio ir Burgio ežerų, bet iki šiol lizdavietė nežinoma. Tikimės, kad šie paukščiai ateityje įsikurs iškeltame dirbtiniame lizde.
Ornitologo-aukštalipio D. Musteikio vadovaujama komanda visoje Lietuvoje yra jau iškėlusi 19 dirbtinių lizdaviečių, daugiausia Rytų Aukštaitijoje. 2019 metais žuvininkai sėkmingai perėjo keturiuose dirbtiniuose lizduose ir juose užaugino dešimt jauniklių, kurie buvo D. Musteikio sužieduoti metaliniais ir spalviniais raudonais žiedais.