XIV tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio atidarymo salvės jau iššautos. Šis festivalis – neabejotinai vienas reikšmingiausių Plungiškių draugijos veiklos rezultatų: būtent minėtosios visuomeninės organizacijos nariams prieš penkiolika metų ir gimė idėja sukurti šį klasikinės muzikos šedevrą Plungėje. Įprasta, kad kiekvienais metais, prieš prasidedant festivalio atidarymo koncertui, į sueigą susirenka Plungiškių draugijos nariai, kad aptartų nuveiktus darbus, suplanuotų būsimą veiklą ir, kas turbūt svarbiausia, pasikalbėtų, pabendrautų tarpusavyje. „Plungiškių draugijos pagrindas yra žmonės“, – sveikindamas susirinkusius kolegas ir draugus kalbėjo organizacijos prezidentas Liudas Skierus.
Rugpjūčio 31 dieną Mykolo Oginskio rūmai buvo pilni žmonių, čia buvo daug šypsenų, gerų emocijų, apsikabinimų – taip vienas kitą po metų pertraukos pasitiko ir sveikino Plungiškių draugijos nariai. Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis yra savotiškas atskaitos taškas, nuo kurio ši visuomeninė organizacija skaičiuoja veiklos metus, todėl sueiga, kaip minėta, leidžia įvertinti per metus nuveiktų darbų derlių.
L. Skierus, kreipdamasis į kolegas, paaiškino, kodėl pastarieji metai galbūt nebuvo labai aktyvūs darbų prasme. „Daugiausia vykdėme paprastus darbus, organizavome festivalį, o didelių darbų neinicijavome dėl paprastos priežasties – buvo rinkimų metas, todėl nenorėjome, jog žmonės pamanytų, kad naudojamės plungiškių vardu, kad patektume į Savivaldybės tarybą“, – pabrėžė draugijos prezidentas.
Jis pasidžiaugė, kad bėgant metams Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis žiūrovų skaičiumi gausėja, kad žmonės festivalio laukia, ir, kas labai svarbu, plungiškiai išmoko, kaip reikia klausytis klasikinės muzikos koncertų. O tai, kad festivalio koncertai šiemet dėl žirgyno remonto „išėjo“ į kitas erdves, renginio tikrai nedaro prastesnio – aukštas meninis lygis išliko.
Sueigoje taip pat buvo pagarsinta, kokios būklės šią dieną yra Advokato namelis. Šis objektas, kaip žinome, pagal panaudos sutartį perduotas valdyti būtent Plungiškių draugijai. Organizacijos narys Darius Leščinskas apgailestavo, jog nepavyko išpildyti pažado per šiųmetį festivalį visus pakviesti į namelio atidarymą, tačiau vylėsi, jog atrastos naujos galimybės siekti finansavimo reikalingiems remonto darbams leis situacijai pasikeisti iš esmės. „Netrukus prasidės paraiškų teikimas pagal Norvegijos paramos programos fondus, tam ypatingai ruošiamės“, – informavo D. Leščinskas.
Priminsime, jog Advokato namelyje draugija planuoja įkurdinti ne tik savo būstinę – čia veiktų ir ekspozicijos, įvairios parodos apie žymius plungiškius. Atskiras dėmesys būtų skiriamas ir Plungiškių draugijos atkūrimo iniciatoriui, buvusiam jos prezidentui Bronislovui Lubiui.
Plungiškių draugija vienija ne vieną dešimtį mūsų kraštiečių, tarp kurių šalyje žinomi medikai, diplomatai, švietimo, kultūros ir kitų sričių atstovai. Ir visus juos sieja ypatingas ryšys – Plungė. Kad būti šio krašto vaiku – išskirtinis dalykas, savo kalbose pastebėjo ne vienas draugijos narys. Plungės garbės pilietis, kardiochirurgas prof. habil. dr. Rimantas Benetis sakė: „Ne aš šiai draugijai reikalingas, kiek ji man. Kažkokia chemija yra tarp iš Plungės kilusių žmonių. Mes pasiilgstame vieni kitų, pasiilgstame savo namų. Reikalingi mes esame vieni kitiems.“ Profesorius pašmaikštavo, jog gerai būtų atlikti genetinius tyrimus – gal taip bus rastas paaiškinimas tam stipriam plungiškių ryšiui.
R. Benečiui antrino sueigoje apsilankęs garbus svečias iš Vyriausybės – į Plungę atvyko Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, kurio šaknys, beje, taip pat iš Plungės krašto, iš Platelių. „Žemaitis visada bus arčiau širdies nei lietuvis, o jei sutinki ką iš Plungės, tai, galima sakyti, jau kaip ir šeimos narys“, – kiek pašmaikštaudamas į kraštiečius kreipėsi svečias. A. Stončaitis linkėjo, jog plungiškiai tęstų tai, ką yra sėkmingai pradėję – Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio akordais garsintų ne tik savo miestą, bet ir visą Žemaitiją, visą Lietuvą.
Plungiškių draugijos sueigoje neapsieita be tradicija tapusios programos dalies – jubiliejus mininčių draugijos narių pagerbimo. Simbolinis rožės žiedas įteiktas festivalio idėjos autoriui maestro Stasiui Domarkui, taip pat Gintarui Morkiui, Ritai Urniežienei, Alinai Milašienei.
Kad plungiškių bendrystė tik stiprėtų, kad netrūktų ryžto įgyvendinti galbūt net ir pačias netikėčiausias idėjas, Plungiškių draugijai linkėjo kiekvienas sveikinimo žodį taręs sueigos dalyvis. Prie sveikintojų prisidėjęs aktorius Vytautas Rumšas pastebėjo, jog viskas priklauso nuo žmonių, nuo jų nusiteikimo ir tikėjimo, kad galima padaryti viską. Šių padrąsinančių žodžių Plungiškių draugijai reikėjo, nes sueigoje organizacijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė prasitarė, jog draugijos artimiausiuose planuose – filmo sukūrimas. „Manome, jog filme bus pristatoma Plungė, jame atsiskleis tai, kiek mes mylime savo Plungę ir jos žmones. Finansavimą šiam filmui pasiūlė festivalio mecenatai Jūratė ir Romualdas Žadeikos“, – kalbėjo G. Žiobakienė.
