„Lietuvos geležinkeliai“ plungiškių negirdi?

Nuo Eimošiaus pas Keipošių ir atgal. Taip būtų galima apibūdinti situaciją, kurioje yra atsidūrusi Plungės pramonininkų sąjunga, siekianti, kad mūsų mieste būtų atkurta panaikinta geležinkelio atšaka. Aiškumo ir konkretumo bendraujant su akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ trūksta ir Plungės rajono savivaldybei. Pastarosios planuojamų darbų sąraše – geležinkelio ir autobusų stočių sujungimas, kartu nepamirštant ir bendros šių objektų infrastruktūros sukūrimo. „Lietuvos geležinkeliai“ čia turėtų tarti svarų žodį, tačiau sprendimai vis dar neaiškūs. Abiejose situacijose pasiekta tik tai, jog vyksta ne vienerius metus trunkantys susirašinėjimai.

Dialogas per tarpininkus
Galimybė rekonstruoti buvusią geležinkelio atšaką Plungėje dar kartą buvo prisiminta spalio 14 dieną, kai Plungės pramonininkų sąjungos atstovai susitiko šia tema padiskutuoti su Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Mindaugu Kaunu. Priminsime, jog pramonininkai inicijuoja siekį atkurti geležinkelio ruožą iki Salantų gatvės ir nuo jos iki „Vičiūnų“ grupės įmonių. Rekonstruota linija, kaip teigiama, ypač naudinga būtų plėtojant mūsų miesto pramonę.
Dar kovo mėnesį Savivaldybėje vykusiame susitikime su Plungėje viešinčiu Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu Plungės pramonininkų sąjungos vadovas Antanas Borumas kalbėjo, jog norint minėtąją atšaką vėl padaryti „gyvą“ nereikėtų didelių investicijų, esą geležinkelio linijai atkurti visi pagrindai yra. „Dvejus metus apie tai kalbamės su „Lietuvos geležinkeliais“, bet rezultato kol kas neturime. Ši atšaka mūsų pramonininkams labai pagelbėtų plėtojant verslą. Kiekvienais metais mūsų vežamų krovinių kiekis tik auga, tikėtina, kad taip bus ir ateityje. Per pastaruosius metus pergabenome iki 30 tūkst. tonų“, – dėstė tada A. Borumas. Pastebėta, jog jei kroviniai būtų gabenami geležinkeliu, būtų kur kas paprasčiau ir geriau pačiam miestui, nes dabar nuo jų labai kenčia kelių ir gatvių infrastruktūra. Norimo atkurti geležinkelio ruožo ilgis – 1,5 km.
Tąkart duotas premjero pažadas, „kad postūmis dėl geležinkelio tikrai bus“, kol kas norimo rezultato nedavė. „Baigėsi rinkimai, baigėsi ir pažadai“, – ironizavo praėjusią savaitę kalbintas A. Borumas.
Pramonininkų nuomone, geležinkelininkai itin pablogino verslo Plungėje padėtį, kai panaikino galimybę naudotis geležinkelio atšaka. Per susitikimą su Savivaldybės administracijos vadovu verslininkai atkreipė dėmesį, jog modernizuojant Lietuvos geležinkelių tinklą Plungės stotyje nėra numatyta galimybių iškrauti ar pakrauti vietos verslui reikalingus krovinius, žaliavas ir pan.
Taip pat kalbėta, jog Plungės pramonininkų sąjungos susirašinėjimas su AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija jokių aiškių atsakymų neduoda, todėl verslininkai paprašė Savivaldybės administracijos tarpininkauti ir organizuoti susitikimą su atsakingais bendrovės darbuotojais.
A. Borumas „Plungei“ aiškino, jog susirašinėjimas su „Lietuvos geležinkeliais“, kaip minėta, vyksta gerus porą metų, tačiau, užuot sulaukus aiškaus sprendimo, pramonininkus esą pasiekia „atsakomieji“ klausimai. „Mūsų teiraujamasi, kiek esame pasirengę investuoti į rekonstruotiną atšaką, kokie įmonių veiklos planai ir pan. Tačiau kaip mes galime atsakyti, jei dar net preliminarios sąmatos nežinome, teigiama, kad galbūt geležinkelio atnaujinimo darbai atsieitų 4 mln. Mums reikia skaičių, kad galėtume kalbėti apie konkretų prisidėjimą“, – sakė jis.
Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas užsiminė, kad problema buvo išsakyta ir Vyriausybės kancleriui. Šis plungiškių pastabas perdavė Susisiekimo ministerijai. Pasiekta, kad šią savaitę planuojamas trijų šalių – Plungės pramonininkų, ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ – atstovų susitikimas. „Tikimės, jog tada bus aiškiau, kur link viskas juda“, – pastebėjo A. Borumas.
Derasi ir Savivaldybė
Reikalų su „Lietuvos geležinkeliais“ turi ir Plungės rajono savivaldybė.
Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Arvydas Liutika informavo, kad paskutinį kartą Plungėje „Lietuvos geležinkelių“ atstovų komanda lankėsi šių metų birželį. Kalbėta apie autobusų ir geležinkelio stočių sujungimą.
Pastebėta, kad diskusijos apie šį sumanymą tęsiasi ne pirmus metus, tačiau apčiuopiamų rezultatų (kaip ir geležinkelio atšakos rekonstrukcijos atveju) kol kas nėra. A. Liutika pabrėžė, jog Savivaldybei labai aktualu, kad „Lietuvos geležinkeliai“ atsižvelgtų į plungiškių poreikius, tuo labiau kad šiemet baigiamas statyti tunelis po geležinkeliu ir norima iš esmės pradėti tvarkyti Stoties gatvę, kurioje ir yra geležinkelio ir autobusų stotys, kurios, kaip bebūtų, pravažiuojančiųjų akimis yra tarsi kiekvieno miesto veidas.
Stoties gatvės remontas, prijungiant šių dviejų stočių sujungimo darbus, kur kas paprasčiau leistų išspręsti bendros minėtųjų objektų infrastruktūros reikalus. Bene daugiausia klaustukų čia kyla dėl „Lietuvos geležinkeliams“ priklausančio sklypo performavimo.
„Procedūra tęsiasi, yra visokių niuansų, todėl vėl rašysime raštus. Iš principo pozicijai sujungti abi stotis bendrovė pritaria, tačiau reikia iki galo išsiaiškinti „įtakos zonas“, kas priklauso „Lietuvos geležinkeliams“, kas Savivaldybei“, – situaciją komentavo Plungės rajono savivaldybės vicemerė Asta Beierle Eigirdienė.
„Lietuvos geležinkeliai“ viskam pritaria, bet…
Kaip į plungiškiams aktualius dalykus žiūri patys geležinkelininkai?
AB „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento atstovas Gintaras Liubinas redakcijai komentavo: „Lietuvos geležinkeliai“ palaiko Plungės pramonininkų sąjungos ir Plungės rajono savivaldybės siūlymą atnaujinti esamą atšaką „Lietuvos geležinkelių“ žemės sklype ir tiesti papildomą naują atšaką, kuri numatoma privačių įmonių teritorijose.
Manome, kad tai puiki idėja verslui plėtoti. Esame suinteresuoti šio projekto įgyvendinimu, tačiau turime visi kartu išnagrinėti ir atsakyti į vis dar liekančius atvirus klausimus dėl investicijų dydžio, terminų, atsiperkamumo ir pan.
Iki šiol neturime informacijos, ar Plungės pramonininkų sąjungos įmonės planuoja investuoti arba kitaip prisidėti prie geležinkelio kelio ar jo atšakų įrengimo. Taip pat mes kol kas neturime atsakymų, ar yra inicijuotos procedūros, kurios susijusios su naujai atšakai tiesti reikalingu žemės koridoriaus (sklypų / servitutų) sutvarkymu ir ten esamų tinklų (elektros, dujų ir kt.) iškėlimu.
Artimiausiu metu yra planuojamas šalių susitikimas, kurio metu tikimės gauti atsakymus į šiuos klausimus, kad rezultatyviai galėtume judėti pirmyn su šio projekto įgyvendinimu.“
Tęsdamas temą dėl dviejų stočių sujungimo, G. Liubinas informavo, jog „siekdami rasti geriausią sprendimą dėl autobusų ir geležinkelio stočių sujungimo tikslingumo bendradarbiaujame su Savivaldybe ir ieškome galimybių, kaip pagerinti keleivių patirtį. Siekiame gerinti traukiniais keliaujančių keleivių patirtį, pasiūlyti žmonėms patogesnę ir patrauklesnę infrastruktūrą. Šiuo metu kruopščiai vertiname keleivių poreikius, tačiau galutinių atsakymų šiandien kol kas dar neturime. Tikimės, kad su Savivaldybe rasime sprendimus artimiausiu metu“.