Ko ieškome: priežasčių nedaryti ar galimybių daryti?

Plungiškiai jau ir patys nebesuskaičiuoja, kelintą kartą prie apskritojo stalo kviečia akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir Susisiekimo ministerijos atstovus, bandydami išspręsti miestui opias geležinkelio infrastruktūros problemas. Baigiant „išgydyti“ tunelio „skaudulį“, jų liko dvi: Plungės rajono savivaldybei aktualus traukinių ir autobusų stočių sujungimo klausimas, Plungės pramonininkų sąjungai – galimybė traukiniais atsivežti žaliavas ir išgabenti produkciją. O tai padaryti bus įmanoma tik tada, kai į pramonės rajoną bus nutiesta geležinkelio atšaka. Nė viena iš ligšiolinių diskusijų apčiuopiamų rezultatų nedavė, bet tikimasi, kad pastaroji, vykusi penktadienį, vis dėlto išjudins reikalus iš mirties taško.

Norai dėl atšakos skiriasi
Minėtosios plungiškių problemos – lyg užstrigusi patefono plokštelė. Jos kartojamos jau dvejus metus. Per tą laiką Plungėje lankėsi daug „Lietuvos geležinkelių“, Susisiekimo ministerijos ir kitų institucijų atstovų, deja, susitarti ir padėti taško vis nepavyksta. Tiesa, šviesa tunelio gale kartais sušvisdavo – pavyzdžiui, šių metų kovo mėnesį, kai Plungėje lankęsis Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pažadėjo pasidomėti ir problemomis, ir lėšomis joms spręsti, bet… Nuo vizito praėjo devyni mėnesiai, per kuriuos nelabai kas įvyko.
Vis dėlto tikimasi, kad paskutinioji apskritojo stalo diskusija, įvykusi lapkričio 8-ąją, pagaliau išjudins reikalus. Na, bent jau „Lietuvos geležinkelių“ atstovai diskusijos metu net keletą kartų akcentavo suprantantys, ko iš jų nori plungiškiai.
Į susitikimą atvykę „Lietuvos geležinkelių“ atstovai, kuriems vadovavo Geležinkelių infrastruktūros direkcijos Komercijos departamento direktorius Donatas Kalvaitis, atsivežė brėžinius, kuriuose – jų vizija, kur turėtų būti įrengta atšaka į pramonės rajoną. „Mes esame nutarę, kurioje vietoje jūs jungiatės, ir paskaičiavę, kiek visa tai kainuos. Iki tos vietos mes sutvarkome, o visa kita – jau jūsų reikalas“, – sakė D. Kalvaitis. Plungiškių verslininkų matymas kitoks – jie prašo atšaką įrengti kiek tolėliau – už kokių 160–170 metrų.
Sąlyga: atsiperkamumas – 7 metai
Beje, „Lietuvos geležinkelių“ atstovai tam neprieštaravo. „Ant greitųjų“ paskaičiuota, kad papildomai tai kainuotų apie 90 tūkst. eurų. „Bet yra viena problema, – atkreipė dėmesį D. Kalvaitis. – Tai atsiperkamumas. Jūs planuojate, kad atsipirks per penkiolika metų, o mums reikia, kad atsipirktų per septynerius. Ką darome?“
Šiuo klausimu D. Kalvaitis šliukštelėjo ugnin benzino. „Ta atšaka į pramonės rajoną buvo. Bet jūs ją nuardėte su niekuo šito nederinę. O dabar duodate mums nesunešiojamus batus – atsipirkimą per septynerius metus. Kaip galime tai garantuoti? Juk nė vienas iš mūsų nežinome, kaip klostysis verslo reikalai. Už tai, kad kažkada nusirinkote atšaką, galėčiau duoti jus į teismą, nes apribojote mano, kaip verslininko, interesus. Bet mes nenorime piktuoju, norime geruoju“, – kalbėjo dviejų verslo įmonių – „Selentos“ ir „Plungės Jonio-S“ – savininkas Vidmantas Jonika.
Pasak verslininko, šiuo metu geležinkelio atšaka naudotųsi keturios pramonės įmonės (dvi paminėtosios ir „Litspringas“ bei „Litnaglis“), į Plungę atvežančios ir išvežančios dešimtis tonų žaliavos ir produkcijos. Prie šių prisidėtų dar kelios, jei tik „Lietuvos geležinkeliai“ nekeltų tų griežtų atsipirkimo per septynerius metus reikalavimų. Be to, tame rajone yra 10 hektarų ploto laisvas valstybinės žemės sklypas, kuriame galėtų steigtis logistikos centras. „Ta atšaka pramonės rajonui – lyg arterija. Duokite mums pradžią, o toliau jau mes patys investuosime. Beje, mes ir dabar vežame krovinius geležinkeliais, bet uždirbti duodame Latvijos, o ne „Lietuvos geležinkeliams“. Būtų atšaka, uždirbtumėte jūs“, – aiškino V. Jonika.
Turėtų padėti regionui, bet…
Savo nuomonę išsakė ir „Vičiūnų“ bendraturtis Liudas Skierus. Anot jo, klausantis šių derybų atrodo, kad derėtųsi du verslo subjektai, bet „Lietuvos geležinkeliai“ – valstybės kapitalo įmonė, kurios tikslas turėtų būti padėti regionui spręsti gyvybiškai svarbią problemą. „Yra klausimas ir jį reikia išspręsti. Valstybė mums turi duoti įrankius, kuriais naudodamiesi regionai galėtų gyvuoti. O iš jūsų girdime tik tiek, kad valstybei neapsimoka. Suprasčiau, jei taip kalbėtų verslo kompanija, bet jūs esate valstybės kapitalo įmonė. Sprendžiant problemas visada yra viena kita galimybė kažką padaryti ir šimtas priežasčių nieko nedaryti. Šiuo atveju atrodo, kad daroma viskas, kad tik būtų nedaroma“, – dėstė L. Skierus.
Jam antrino V. Jonika: „Nuolat kalbama apie regionų politiką, kad reikia sudaryti sąlygas jiems atsigauti. Plungė yra būtent iš tų, kur pramonė ir verslas gyvuoja, potencialo tikrai turime. Jau keletą metų prašome mums padėti, bet atsimušame į sieną. O jei mes valstybei neapsimokame, nereikia stebėtis, kad žmonės kraunasi lagaminus ir išvyksta.“
Taip ar ne? Paaiškės sausį
Po ilgų diskusijų „Lietuvos geležinkelių“ atstovas D. Kalvaitis pažadėjo, kad plungiškių klausimas bus teikiamas nagrinėti Infrastruktūros investicijų komitetui. Tad apie sausį jau turėtų būti atsakymas – atnaujinama atšaka į pramonės rajoną ar ne. „Atsakymą gausite, bet greitų veiksmų nesitikėkite. Kadangi kyla klausimų dėl žemės nuosavybės, bus daug reikalų, kurie užtrunka. Optimistinis variantas, kai kažkas galėtų pajudėti, – 2020 metų pabaiga“, – nurodė D. Kalvaitis.
Pasak verslininkų, gaišti negalima, juolab kad kitąmet Plungės–Šateikių geležinkelio ruože prasidės antrojo kelio tiesimas. O tai reiškia, kad čia bus ir reikalinga technika, ir atšakai tiesti tinkamų naudotų medžiagų. O tai reiškia mažesnius kaštus.
Savo pageidavimus „Lietuvos geležinkeliams“ išsakė ir Savivaldybės atstovai – vicemerė Asta Beierle Eigirdienė ir laikinasis Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika. „Labai tikimės, kad po šio susitikimo pajudės ir kitas reikalas – traukinių ir autobusų stočių sujungimo klausimas. Ši nežinomybė mums labai trukdo dėliotis kitus darbus, tad jau norėtume, kad pagaliau priartėtume prie sutarties pasirašymo“, – pabrėžė vicemerė.
D. Kalvaitis pažadėjo, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę pasieks abu plungiškiams aktualūs klausimai. Ar jie bus sprendžiami, ar toliau kabos nežinioje (kaip kad nutikdavo po ankstesnių susitikimų), bus matyti. Beje, susitikime dalyvavęs Susisiekimo ministerijos atstovas Viktoras Kinach nei savo nuomonės, nei ministerijos pozicijos plungiškiams aktualiais klausimais… neišsakė.