Tie, kurie neabejingi liaudies dainai, šokiui, gimtojo krašto folklorui, visada džiaugiasi, kai šia linkme einantis mėgėjų meno kolektyvas skaičiuoja ne vieną veiklos dešimtmetį. Gražią 25 metų gyvavimo sukaktį atšventė Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) folkloro ansamblis „Platelē“, pakvietęs į jubiliejinį koncertą-vakaronę „Auga vobėlelė“.
Plateliai – geriausia vieta gyventi
„Platelių kraštas visada buvo garsus. Pilyse aidėjo trimitų garsai, bokštuose degė ugnys, kviesdamos drąsiuosius žemaičius ginti savo žemę. Po miškus skambėjo medžioklių ragai ir skalikų balsai. Dabar viskas pasikeitė, tik liko tie patys ežerai, upeliai, vingiuojantys po Platelių apylinkes. Ar gali būti geresnė vieta gyventi, auginti vaikus, sodinti sodus?“ – retoriškai į susirinkusiuosius kreipėsi kolektyvo nariai.
Ne nuo linkėjimų ir sveikinimų „Platelē“ pradėjo savo šventę. Susirinkusiųjų akis džiugino, sielas virpino ir ausis glostė kolektyvo pasakojimai apie žemaičius, šokiai, dainos. Nepaliko abejingų ir jaunųjų ansamblio narių pasirodymas. Ir netikėtai apsilankę Užgavėnių persirengėliai.
Draugai
Žinoma, jubiliejus be draugų būtų sunkiai įsivaizduojamas. Plateliškiai žiūrovams savo svečius pristatė pasakojimu apie jų gyvenamąją vietą.
Pasveikinti daina ar šokiu bičiulių atvyko Sedos kultūros namų folkloro ansamblis „Rėmolē“ (vadovas Gintautas Griškėnas), Mažeikių kultūros centro folkloro ansamblis „Alksna“ (vadovai Algirdas Vilkas, Raimonda Ramanauskienė). Na, ir, žinoma, mūsų rajono folkloro puoselėtojai: Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“ (vadovė Dalia Stasikėlienė), Kulių folkloro ansamblis „Vaisgamta“ (vadovė Mirga Gulbinskienė) ir Šateikių kultūros centro folkloro ansamblis „Šateikē“ (vadovė Laima Domarkienė).
Beje, vien šokiu ar daina kolektyvai neatsipirko. Teko dar ir namų darbus paruošti. Kiekvienas kolektyvas su jubiliatais traukė bendrą dainą.
Sukrautas solidus kraitis
„Platelē“ narė, ŽNP direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Kuprelytė prisiminė, kaip 1994 metais iš tuometinio ŽNP direktoriaus gavo užduotį – vykti į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją ieškoti vadovo folkloro ansambliui.
„Nuvažiavau. Anėi i moni paveiziejė kāp i kuokė kloika. Nu kas če tau plakses i Platelius“, – kalbėjo moteris. Pasak jos, tuo metu Platelių gimnazijoje mažam ansamblėliui vadovavo lietuvių kalbos mokytoja Regina Miežetienė. Tad ji tuos pirmus ketverius metus ir apsiėmė vadovauti ŽNP folkloro ansambliui. Po ketverių metų į Platelius baigęs konservatoriją grįžo Aivaras Alminas. Grįžo ne vienas, o su žmona Aliona. „Ė tēp anoudu nu 1998 metu mumis učėj. Ė vākus užaugėna, ė su mumis vajavuojies, ė i kelionės važiavuom“, –
pasakojo A. Kuprelytė.
Per pastaruosius penkerius metus kolektyvas suorganizavo ar dalyvavo 127 renginiuose, 46 vakaronėse, 75 įvairiuose festivaliuose, paruošė 6 naujas programas. Lankėsi Portugalijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, kelis kartus Latvijoje.
Padėkos ir sveikinimai
„Žiūriu į ansamblį, ir apima jausmas, jog per pastaruosius metus jis padidėjo, jog jis turi tokią jėgą, kad sugeba pritraukti visus kitus“, – sveikindamas sakė ŽNP direktorius Ramūnas Lydis.
Parko vadovas už ilgametį tradicijų puoselėjimą dalyvaujant folkloro ansamblio „Platelē“ veikloje padėkos raštus įteikė Rimai Barsteigienei, Jurgitai ir Gintarui Antanavičiams, Daliai ir Algiui Jakštams, Liudai ir Stasiui Jakštams.
Kolektyvo vadovams A. ir A. Alminams už ilgametį vadovavimą folkloro ansambliui, už indėlį saugant etnografines ir kitas saugomų teritorijų vertybes padėkos raštą pasirašė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas. „Tikiu, kad šis ansamblis dar skris toli, plačiais mostais ir į platų pasaulį. Skriskit su didele jėga, kad jus matytų ne tik Žemaitijoje ir Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – linkėjo ŽNP direktorius.
„Klausaisi ir galvoji: žemaitiška kalba, papročiai. Tada pradedi susimąstyti, kas tu toks esi, žemaiti, koks tu esi“, – kalbėjo Plungės rajono savivaldybės vicemerė Asta Beierle Eigirdienė.
Už ilgametį darbą, etnokultūros puoselėjimą mero pavaduotoja įteikė šūsnį padėkos raštų: Ramutei ir Sigitui Kvašinskams, Stanislovui Vyšniauskui, Rasai ir Sigitui Striaukams, Vilijai Ramonienei, Daliai ir Justinui Uščinams, Sigitai Mažeikienei, A. Kuprelytei, R. Miežetienei, Janinai Rumšienei, Irenai Aleškevičienei, Sigitai Stonienei, Aušrai Brazdeikytei, Danguolei ir Paulinui Šatkauskams. Už ilgametę kūrybinę veiklą, svarų indėlį į etninės kultūros, tradicijų puoselėjimą ir sklaidą, Žemaitijos krašto tradicinės kultūros savitumo atskleidimą, bendruomenės telkimą aktyviai kultūrinei ir visuomeninei veiklai ansamblio veiklos 25-erių metų sukakties proga kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko pasirašytas padėkos raštas iš A. Beierle Eigirdienės rankų atiteko kolektyvo vadovams A. ir A. Alminams.
Vicemerė ansambliui linkėjo dar ilgų gyvavimo metų, tradicijų puoselėjimo ir perduoti jas ateities kartoms.
„Sėdėjau ir galvojau, kokie esame turtingi. Ne savo geležinkeliais, ne pastatais, bet savo žmonėmis. Ačiū už jūsų buvimą, už šaknų rodymą. Nebūtų nei dūdų, nei simfoninių orkestrų, jei nebūtų to pamato“, – akcentavo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Saukalienė.
Šventėje dalyvavo ir Seimo nariai Jurgis Razma, Andriejus Stančikas, Jonas Varkalys. „Parkas turi daug gamtos stebuklų. bet didžiausias stebuklas esate jūs, žmonės, kurie nešate gėrį, grožį, žemaitišką dainą, šokį, kultūrą, viską, kas geriausia yra Žemaitijoje“, – sveikino parlamentarai.
Po sveikinimų niekas neskubėjo namo: skambėjo dainos. Plateliškiai sako, jog dainuoti reikia taip, kad girdėtų kitoje ežero pusėje. Tą vakarą taip ir buvo.
