Žemaitijos nacionalinio parko Laumalenkų kraštovaizdžio draustinyje, buvusioje sodybvietėje, auga 4,9 m apimties, apie 17 m aukščio paprastasis klevas. Šie parametrai atitinka kriterijus, taikomus šios medžio rūšies paskelbimui botaniniu gamtos paveldo objektu. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, matydama, kad tai įspūdingų matmenų medis, jau inicijavo šį procesą.
Lietuvoje savaime auga tik 25 medžių rūšys. Vienas iš jų yra paprastasis klevas. Rūšies mokslinis pavadinimas „Acer platanoides“ (lotynų kalba) nusako klevo lapų požymį. „Acer“ reiškia „smailus, aštrus“.
Paprastieji klevai auga mišriuose pamiškių medynuose, paupių šlaituose, Platelių ežero salose, pakrantėse pavieniui ir kartu su ąžuolais, skroblais, liepomis, beržais, drebulėmis, baltalksniais, eglėmis, pušimis. Stambiausius šios rūšies atstovus dažniausiai galima aptikti esamose ar buvusiose sodybvietėse. Paprastasis klevas gyvena iki 150–200 metų.
Ankstyvą pavasarį iš klevų pradeda tekėti sula. Ji nustoja tekėjusi penkios savaitės prieš lapų skleidimąsi. Teigiama, kad suloje gali būti iki 4 proc. cukraus.
Daugeliui mūsų klevas nepastebimai pražysta balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, prieš lapams sprogstant arba tik sulapojus. Pakėlę akis į šį žydintį medį pamatysime, kad žiedai susitelkę stačiose arba nusvirusiose skėtiškose ir šluotelių pavidalo kekėse. Žiedus apdulkina vabzdžiai, retai – vėjas. Žiedai gelsvai žali, medaus kvapo ir medingi. Bitininkai medį vertina ir dėl ankstyvo žydėjimo. Plaštakiškai skiautėtų lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė šviesiai žalia. Rudenį, po pirmųjų šalnų, lapai nusidažo geltona, oranžine, raudona spalvomis. Klevų vaisius – gelsvai rudas dvisėklis, maždaug 3–6 cm ilgio sparnavaisis, prinoksta rugsėjo–spalio mėnesiais. Miškuose klevų ūgliais, lapais, žieve minta kiškiai, stirnos ir elniai, sėklomis – kryžiasnapiai.
Žinančiųjų teigimu, klevas mūsų dainose vienas labiausiai apdainuotų medžių. Po jo būtų liepa, ąžuolas, obelis. Neužmirškime klevo, auginkime šį puošnų medį sodybose.
Parengė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyresn. specialistas Saulius SIDABRAS
Sauliaus Sidabro nuotr.
