Ar aptiktas storiausias klevas Lietuvoje?
Žemaitijos nacionalinio parko Laumalenkų kraštovaizdžio draustinyje, buvusioje sodybvietėje, auga 4,9 m apimties, apie 17 m aukščio paprastasis klevas. Šie parametrai atitinka kriterijus, taikomus šios medžio rūšies paskelbimui botaniniu gamtos paveldo objektu. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, matydama, kad tai įspūdingų matmenų medis, jau inicijavo šį procesą.
Lietuvoje savaime auga tik 25 medžių rūšys. Vienas iš jų yra paprastasis klevas. Rūšies mokslinis pavadinimas „Acer platanoides“ (lotynų kalba) nusako klevo lapų požymį. „Acer“ reiškia „smailus, aštrus“.
Paprastieji klevai auga mišriuose pamiškių medynuose, paupių šlaituose, Platelių ežero salose, pakrantėse pavieniui ir kartu su ąžuolais, skroblais, liepomis, beržais, drebulėmis, baltalksniais, eglėmis, pušimis. Stambiausius šios rūšies atstovus dažniausiai galima aptikti esamose ar buvusiose sodybvietėse. Paprastasis klevas gyvena iki 150–200 metų.
Ankstyvą pavasarį iš klevų pradeda tekėti sula. Ji nustoja tekėjusi penkios savaitės prieš lapų skleidimąsi. Teigiama, kad suloje gali būti iki 4 proc. cukraus.
Daugeliui mūsų klevas nepastebimai pražysta balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, prieš lapams sprogstant arba tik sulapojus. Pakėlę akis į šį žydintį medį pamatysime, kad žiedai susitelkę stačiose arba nusvirusiose skėtiškose ir šluotelių pavidalo kekėse. Žiedus apdulkina vabzdžiai, retai – vėjas. Žiedai gelsvai žali, medaus kvapo ir medingi. Bitininkai medį vertina ir dėl ankstyvo žydėjimo. Plaštakiškai skiautėtų lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė šviesiai žalia. Rudenį, po pirmųjų šalnų, lapai nusidažo geltona, oranžine, raudona spalvomis. Klevų vaisius – gelsvai rudas dvisėklis, maždaug 3–6 cm ilgio sparnavaisis, prinoksta rugsėjo–spalio mėnesiais. Miškuose klevų ūgliais, lapais, žieve minta kiškiai, stirnos ir elniai, sėklomis – kryžiasnapiai.
Žinančiųjų teigimu, klevas mūsų dainose vienas labiausiai apdainuotų medžių. Po jo būtų liepa, ąžuolas, obelis. Neužmirškime klevo, auginkime šį puošnų medį sodybose.
Parengė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyresn. specialistas Saulius SIDABRAS
Sauliaus Sidabro nuotr.
- Metų pabaiga: 3 žuvę, 5 sužeisti, tarp jų ir mažametis
- Greita ir patogu – su „Plungės taksi“ mobiliąja programėle
- „Inesoje“ – ir burnos higienos paslauga
- Kokia medžioklės ateitis?
- Kokie buvo 2020-ieji metai?
- Kokiu tikslu menkinama medžioklė?
- Paskutinis rudens mėnuo: 5 nukentėjusieji
- Įsigyti automobilį išsimokėtinai Plungėje – misija įmanoma
- Spalį sužaloti 3 vyrai ir 2 moterys, žuvo ant kelio gulėjęs žmogus
- Bamperiai remontuojami ir Plungėje
- Į medžioklę – su tėčio šautuvu
- Kur važiuoti – medžioti ar žvejoti?
- Naujas medžioklės sezonas – su kaukėmis
- Viena gražiausių Žemaitijos nacionalinio parko vietų
- Pakalniškynėje – tautodailininkų stovykla
- Švente tapusios šaudymo varžybos
- Neeilinė sėkmė
- Plungės šauliai – šaunuoliai!
- Rugpjūtis: žuvo dvi moterys
- Variklio remontuoti nebereikia važiuoti į kitą miestą
Bausti negalima pasigailėti. Kur dėti kablelį? Dabar jis nuolat dedamas po pirmuoju žodžiu. Ir baudžiama – […]
Visus praėjusius metus Žlibinai turėjo teisę vadintis Lietuvos mažąja kultūros sostine. Didžiulė garbė, dar didesnė atsakomybė […]
Griežtai draudžiama laikrastisplunge.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.