Koronaviruso protrūkis iš esmės pakeitė įprastą gyvenimą, sudavė stiprų smūgį valstybių sveikatos sistemai ir ekonomikai. Tūkstančiai europiečių užsikrėtė koronavirusu, bet krizės akivaizdoje ne mažiau užkrečiantis yra europiečių solidarumas. Įkvepiantys poelgiai – nuo pilietinių iniciatyvų iki šalių tarpusavio pagalbos – iš esmės prisideda prie kovos su pandemija, bet dažnai lieka paraštėse ir nesulaukia mūsų dėmesio.
Iš pradžių susitelkusios ties savo problemomis, valstybės greitai suprato, kad virusą galės įveikti tik suvienijusios jėgas. Todėl Europos Sąjunga (ES) sparčiai ėmėsi telkti išteklius ir rengti bendrus medicinos priemonių pirkimus, taip pat patvirtino ekonominių priemonių paketą pandemijos padariniams sušvelninti. Europos Parlamento (EP) narys Liudas Mažylis teigia, jog dabar turime ne varžytis, kas elgėsi teisingiau, o tiesiog dirbti kartu. „Džiugu, kad sutelktai veikė ir EP nariai, patvirtinę ekonominių priemonių paketą labai didele balsų dauguma“, – pažymi europarlamentaras.
Milijonai paprastų europiečių taip pat aktyviai įsitraukė į kovą su pandemija ir parodė solidarumą su savo ir kitų ES šalių piliečiais. Estijoje ir Danijoje sukurti tinklalapiai padeda rasti savanorius, galinčius nupirkti ir atvežti maisto senjorams, suteikti pagalbą skurstantiesiems ar medikams. Lietuvoje įkurtas savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ pritraukė apie 4 tūkst. piliečių. Viena iš savanorių – Ioana Alexandru iš Rumunijos – pažymi, kad nereikia dairytis toli nuo namų, kam reikia pagalbos. „Paprastas pokalbis telefonu ar vaizdo skambutis gali sumažinti vienatvės jausmą. Svarbu parodyti rūpestį, ypač šiais sunkiais laikais“, – sako I. Alexandru.
Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė atkreipia dėmesį, kad nė viena Europos valstybė neturi pakankamai pajėgumų viena pati suvaldyti šią visuomenės sveikatos ir ekonominę krizę, todėl reikia veikti solidariai. „Europos socialinį atsigavimą reikia sutelkti į labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes. Būtina parengti ir pradėti taikyti laikiną Europos minimalių pajamų sistemą, kuri leistų apsaugoti visų rūšių darbuotojus, savarankiškai dirbančiuosius, mažas pajamas gaunančias šeimas“, – įsitikinusi europarlamentarė.
EP narys Bronis Ropė taip pat mano, kad ši pandemija yra kolektyvinis iššūkis, tad atsakomybės turime imtis visi. „Tai yra globali problema, tad ir sprendimai negali būti vien tik lokalūs. Kad suvaldytume šią ligą, virusą reikia įveikti visur. Kitaip, susitvarkę savo krašte, nežinia kada galime sulaukti smūgio iš svetur, kur situacija nebus suvaldyta“, – pažymi B. Ropė.
Kolektyvinės atsakomybės imasi ir aktyvūs europiečiai. Inovatyvių technologijų įmonės Švedijoje ir Maltoje nusprendė panaudoti 3D spausdintuvus medicininių apsaugos priemonių gamybai. Švedai siekia šią technologiją pritaikyti ir koronaviruso tyrimams atlikti reikalingų medžiagų gamybai. Kelios Lietuvos bibliotekos 3D spausdintuvu gamina apsauginius skydelius medikams ir priedus durų rankenoms, leidžiančius atidaryti duris jų neliečiant.
João Nascimento iš Portugalijos subūrė naujųjų technologijų specialistus, kurie kartu gamina ir atnaujina kvėpavimo ventiliatorius, taip pat kuria įrangą, padedančią apžiūrėti pacientus per atstumą, mobiliąsias programėles ir kitas kovos su pandemija technologijas. „Siekiame palengvinti padėtį ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose pasaulio valstybėse“, – sako technologijų ekspertas J. Nascimento.
Laikinai uždaryti Lietuvos ir Graikijos nacionaliniai operos ir baleto teatrai vietoj puošnių drabužių pradėjo siūti kaukes. Mokytoja iš Ispanijos Sara Mota nusprendė namie leidžiamą laiką praleisti prasmingai, todėl stengiasi savo pasiūtomis kaukėmis aprūpinti kuo daugiau medikų. „Net ir vieno žmogaus indėlis gali pasitarnauti daugeliui“, – pažymi S. Mota. Ji įsitikinusi, jog nereikia būti didvyriu, kad padėtum kitiems – užtenka parodyti paprastą žmogiškumą.
Dėl karantino užsidariusios maitinimo įstaigos taip pat prisijungė prie pilietinių akcijų. Ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Švedijoje, Vengrijoje ir Maltoje kavinės ir restoranai ėmė neatlygintinai tiekti maistą sveikatos apsaugos darbuotojams. Europos Parlamento virtuvė Briuselyje taip pat ėmėsi gaminti maistą medikams ir neturtingiems gyventojams. EP pirmininko David Sassoli teigimu, taip piliečių išrinktas Parlamentas siekia išreikšti solidarumą ir padėti labiausiai pažeidžiamiems žmonėms.
Valstybių solidarumas taip pat padeda kovoti su pandemija. Vokietija gydo dešimtis koronavirusu užsikrėtusių pacientų iš Prancūzijos ir Italijos, Liuksemburgas priėmė pacientus iš Prancūzijos, o Austrijos ligoninėse gydomi evakuoti italai. Kartu Vokietija, Prancūzija ir Austrija padovanojo beveik 4 mln. kaukių ir dešimtis tūkstančių apsauginių kostiumų Italijos medikams. Čekija padovanojo 20 tūkst. apsauginių prijuosčių Italijos ir Ispanijos žmonėms. Lietuvos policija paaukojo 35 tūkst. porų apsauginių pirštinių savo kolegoms iš Kroatijos, o vyriausybė padėjo daugiau kaip 400 piliečių iš šešių ES šalių grįžti namo iš Vietnamo, Tailando, Indonezijos ir kitų šalių.
Europa, išgyvenusi ne vieną sunkų iššūkį, įveiks ir šią krizę. Atsitiesti bus lengviau, kai labiau užkrečiantis taps solidarumas, o ne šiuo metu plintantis virusas.
