Karantino metu nedarbas šoktelėjo 2,1 proc.

Karantinas mūsų šalyje pratęstas iki vasaros pradžios. Nors jo laikymosi sąlygos dabar yra kur kas švelnesnės, pradžioje įvesti apribojimai kaip reikiant paralyžiavo darbo rinką. Tai atsispindi ir Užimtumo tarnybos statistikoje. Bedarbių kreivė išaugo ir Plungės rajono savivaldybėje. Dominuoja atleidimai iš paslaugų, pramonės, statybų sektoriaus įmonių.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (KAD) administracijos bendradarbiavimo koordinatorė Daiva Kniežienė informavo, kad gegužės 4 d. Užimtumo tarnyboje iš viso buvo registruota 197,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų ir jie sudarė 11,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Nuo karantino pradžios darbo neturinčių asmenų padaugėjo 36,9 tūkst. arba 22,9 proc. Plungės rajono savivaldybėje šie skaičiai, kaip ir reikėjo tikėtis, taip pat išaugo.
Pasak D. Kniežienės, karantino laikotarpiu, nuo kovo 16-osios iki gegužės 4 dienos, Užimtumo tarnyboje registravosi 1 753 darbo ieškantys Plungės rajono savivaldybės gyventojai, iš jų 654 arba 37,3 proc. – bedarbiai. Didžiausias augimas stebimas ketvirtąją karantino savaitę – registravosi 687 darbo ieškantys asmenys, o tai 57 proc. daugiau nei septintąją karantino savaitę (nuo balandžio 27 d. iki gegužės 4 d.), kai registravosi 296 asmenys.
Analizuojant bedarbių kitimo tendencijas Plungės rajono savivaldybėje, didžiausias augimas stebimas trečiąją ir ketvirtąją karantino savaitėmis: kovo 30–balandžio 6 dienomis registravosi 149 bedarbiai, balandžio 6–13 d. – 147. Beje, trečiąja karantino savaitę bedarbių registruota net 61,7 proc. daugiau nei septintąją, kai jų kreipėsi tik 57.
Pranešama, kad gegužės 4 dienos duomenimis, 11,5 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų neturėjo darbo. Plungės rajono savivaldybėje tuo metu nedarbas siekė 10,9 proc., darbo neturinčių asmenų skaičius – 3 422. Balandžio 27 dieną darbo neturėjo 10,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų, balandžio 20 d. – 10,4 proc., balandžio 13 d. – 10 proc., balandžio 6 d. – 9,1 proc., kovo 30 d. – 9,2 proc., kovo 23 d. – 8,8 proc. Palyginimui sausio 1 d. nedarbas Plungės rajono savivaldybėje siekė 8,5 proc.
Taigi nedarbas rajone per 7 karantino savaites pakilo 2,1 proc.
Pasidomėjome, kokias darbo netekimo priežastis žmonės dažniausiai nurodė karantino metu registruodamiesi Užimtumo tarnyboje. „Nuo kovo 16 dienos iki gegužės 4 d. Užimtumo tarnyboje registravosi Plungės rajono savivaldybės bedarbiai, kurių daugumos atleidimo iš darbo priežastis – darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Tokių klientų – beveik 50 proc. Dominuoja atleidimai iš paslaugų, pramonės bei statybų sektorių įmonių. 24,6 proc. užsiregistravusių buvo savarankiškai dirbę asmenys, kurie dėl ekstremalios situacijos likvidavo įmonę ar individualią veiklą“, – informavo D. Kniežienė.
Užimtumo tarnybos specialistė primena, kad ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybė teikia finansinę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims bei darbdaviams, paskelbusiems prastovą darbuotojams. Iki gegužės 4 dienos dėl subsidijų kreipėsi 1 039 savarankiškai dirbantys mūsų Savivaldybės gyventojai.
Nuo karantino pradžios 16 229 darbuotojų prastovas registravo ir prašymus dėl subsidijų pateikė 2 767 Klaipėdos KAD žinioje esančios įmonės. Plungės rajone per tą patį laikotarpį prašymus dėl subsidijų už 1 600 darbuotojų prastovas pateikė 327 įmonės.
Per 7 karantino savaites mūsų savivaldybėje nebuvo didelių grupinių darbuotojų atleidimų. Tik šiomis dienomis pranešta, kad viena bendrovė vis dėlto tam ruošiasi: UAB „Kulių prūdas” informavo, jog atleidžia 15 asmenų. Šiai bendrovei, kaip žinia, priklauso kavinė „Karčema“, įsikūrusi netoli Kulių, Kumžaičių kaime.

Darbo skelbimai