Ką padaryti, kad valstybės, verslas ir žmonės kuo greičiau atsigautų po koronaviruso sukeltos krizės? Nuogąstaujama, kad Europos Sąjungos (ES) ūkis šiemet gali susitraukti 10–15 proc., tačiau tikrasis krizės mastas paaiškės tik rudenį. Natūralu, kad šalims vienoms ją įveikti būtų itin sunku. Laimė, esame ES dalis. Europos mastu jau numatyta nemažai priemonių krizei įveikti.
Kai kurie ekonomikos sektoriai, visų pirma susiję su žmonių judėjimu ir paslaugomis, atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Kas dešimtas europietis pragyvena iš turizmo, kuris šiuo metu visiškai sustojęs. Lietuvoje šis sektorius sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Kroatijoje ir Graikijoje turistai suneša penktadalį ekonomikos. Apskritai visos paslaugų sritys, kurių daugelis iš esmės užsidarė bent trims mėnesiams, daugumoje ES valstybių sudaro ūkio pagrindą.
Europos ekonomikai gaivinti naudojamos įvairios priemonės – nuo esamo biudžeto lėšų ir paskolų iki biudžeto taisyklių švelninimo ar obligacijų supirkimo. Kovai su COVID-19 protrūkio padariniais visų pirma bus pasitelkti nepanaudoti 37 mlrd. eurų iš ES sanglaudos fondų. Lietuvai iš šio krepšelio teks net 1,5 mlrd. eurų. Papildomas milijardas iš ES biudžeto skirtas ir kaip garantija Europos investicijų fondui, kuris per bankus užtikrina paramą smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Taip tikimasi bent 100 tūkst. tokių įmonių Europoje suteikti 8 mlrd. eurų vertės paskolų.
153 mlrd. eurų siekiantis ES biudžetas sudaro vos apie 2 proc. visų ES valstybių biudžetų kartu sudėjus. Jis yra mažesnis už vienos vidutinio dydžio Vakarų Europos valstybės, pavyzdžiui, Belgijos ar Austrijos, biudžetą. Todėl nėra galimybių vien iš jo finansuoti reikšmingas visą žemyną apimančias ekonomikos skatinimo priemones. Europos Komisija jau krizės pradžioje pranešė išnaudojusi kiekvieną šiems metams numatytą biudžeto eurą.
Dėl to didžiausia dalis ES pagalbos bus teikiama paskolomis, taip pat leidžiant valstybėms lanksčiau planuoti išlaidas ir laikinai neribojant jų biudžeto deficito. ES turi geriausią įmanomą skolinimosi reitingą, todėl gali lengvai pritraukti lėšų rinkose ir palankiomis sąlygomis perskolinti jas valstybėms. Tikimasi nuo 2021 m. gerokai padidinti leidžiamą pasiskolinti sumą, kad valstybės dar dažniau naudotųsi šia galimybe.
Ne mažiau svarbu, kad kuo mažiau žmonių liktų be darbo. Balandį Europos Parlamentas patvirtino 100 mlrd. eurų vertės paskolų priemonę SURE, pagal kurią valstybės galės pasiskolinti lėšų tam, kad paremtų įmones, laikinai sumažinusias darbuotojų darbo valandų skaičių, ir taip padėtų joms išlaikyti darbuotojus.
Krizės metu geresnėje situacijoje atsidūrė eurą jau įsivedusios valstybės, tarp jų ir Lietuva. ES finansų ministrai dar tiksliai nesutarė kaip, tačiau šios šalys galės pasinaudoti Europos stabilumo mechanizmo paskolomis, kurių bendra vertė turėtų siekti per 240 mlrd. eurų. Savo indėlį į Europos ekonomikos gaivinimą toliau įneš ir Europos centrinis bankas, paskelbęs 750 mlrd. eurų vertės ūkio skatinimo programą, leisiančią supirkti ne tik ES valstybių, bet ir privačių įmonių obligacijas.
„Kalbame apie intervenciją, kuri iš viso verta beveik dviejų trilijonų eurų. Tai yra didžiausia Europos solidarumo išraiška istorijoje, didesnė net už Maršalo planą – programą, kuri padėjo mums atsitiesti po Antrojo pasaulinio karo. Šios lėšos padės sustabdyti COVID-19 padarinius, prisidės prie tyrimų ir vakcinos nuo viruso kūrimo. Jos yra tinkamas šaltinis paremti mūsų ekonomiką ir socialinės apsaugos sistemą. Jos apsaugos darbo vietas ir verslus bei užtikrins, kad nė viena šeima nebūtų palikta viena šiais sunkiais laikais“, – ES atsaką į krizę įvertino Europos Parlamento pirmininkas David Sassoli.
Vis dėlto Europos Parlamentas suvokia, kad iki šiol priimtų priemonių nepakanka ekonominei krizei įveikti, todėl ragina valstybes susitarti dėl bendrų iš ES biudžeto garantuotų obligacijų išleidimo. Iki šiol šis klausimas ypač skaldė pietinių ir šiaurinių ES valstybių lyderius, o sutarti kol kas nepavyko.
Europarlamentarai įsitikinę, kad svarbiausiu kovos su ekonomine krize instrumentu turi tapti plataus užmojo būsimasis daugiametis 2021–2027 m. ES biudžetas, dėl kurio šiuo metu deramasi. Iš ES išstojus Jungtinei Karalystei, taupiosios Bendrijos šalys griežtai atsisakė prisiimti didesnę naštą ir palaikė kuklesnį biudžeto variantą. Vis dėlto po paskutinio ES lyderių susitikimo Europos Komisija buvo įpareigota pristatyti atnaujintą biudžeto projektą atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes. Tikėtina, kad šis biudžetas bus gausesnis, nei planuota.
Daugiametį ES biudžetą turės tvirtinti ir Europos Parlamentas. Jo pirmininkas D. Sassoli vasarį pabrėžė, kad Parlamentas yra pasiryžęs patvirtinti tik tokį biudžetą, kuris būtų pakankamai ambicingas ir atspindėtų žmonių lūkesčius.
