
Turbūt nėra nė vieno vyresnio Plungės žvejo, kuris nepažinotų Juozo Jonausko. Gegužės pabaiga Juozui buvo ypatinga – Platelių ežere sugavo 14,8 kilogramo sveriantį lydį. O prieš tą dičkę dar kelias įskaitines lydekas įvertė į valtį.
65-erių Juozas žvejoja nuo tada, kai rankose jau įstengė nulaikyti meškerę. Augo prie Babrungo, netoli Nugarių malūno užtvankos. Meškerioja dažnai, ypač kai išėjo į pensiją.
Mėgstamiausia J. Jonausko žūklės vieta – Platelių ežeras. Seniai Juozą pažįstu, teko kartu ir žvejoti, net mačiau, kaip jis įveikė per 10 kilogramų sveriantį lydį. Jei kalbėtume apie jo sėkmingas žūkles, tai sunkiai įsivaizduojama būtų krūva jo sugautų žuvų. Gal šnekėti reikėti tik apie lydekas, sveriančias per 5 kilogramus. Tokių jis yra sugavęs daugybę. Pernai užkibo 12 kilogramų rainoji.
Pasakoti apie Juozą, nepasakant, kad jis nestokoja humoro, būtų nedovanotina.
Kartą kompanija plungiškių išsiruošėme į Kuršių marias stintauti. Atvykome į Nidą. Juozas išsiėmė kuprinę, kurioje butelis, užkanda, o tą, su meškerėmis, besąs pamiršęs. Paskolinome jam kiekvienas po meškerę vis paleisdami kokį juokelį.
Ot, tada buvo smagi žūklė. Žvejojome naktį. Pastypso vyrai prie ekečių ir susirenka būrin – suprantama dėl ko. Viena kita taurelė, smagūs juokeliai, ir kolega Juozui šaukia, jog meškerės sargelis nulinkęs – stinta kimba. Nubėga Juozas prie eketės, traukia dugninę. Sako, jog pasipriešinimas didelis, bus didelė stinta. Ir ištraukia iš eketės tuščią butelį. To dar neužteko. Vėl vyrai šaukia, kad Juozui kimba. Tas ištraukia meškerę, o ant kabliuko už uodegų sukabintos dvi stintos.
Kartą Baltijos jūroje gaudėme menkes. Vienam užkibo. Traukia menkę, jau ji plakasi į laivo bortą, o Juozas ima šaukti: „Paleisk žuvelę, paleisk!“ Ir ta žuvelė – kelių kilogramų menkė – atitrūksta nuo kabliuko. Visi krenta iš juoko, o nelaimingasis žvejelis keikiasi.
Panašių juokelių apie šį žvejį galima prirašyti pilną laikraštį.
Grįžkime prie jo įspūdingos gegužės 23-iosios – kai užkibo neeilinė lydeka.
„Žvejojome kartu su Feliksu Gulbinsku, tad turiu liudininką. Niekas nepasakys, kad su tinklu sugavau. Abu buvome vienoje valtyje. Iš ryto lijo, tad kilo abejonių, ar važiuoti, bet negi iškęsi… Nuo Linmarkos kalvos, kur sugavau per kilogramą sveriančią lydeką, nuplaukėme į Klebono įlanką. Oras pagerėjo. Ten užkibo apie 2 kilogramų lydys. O paskui, kai niuktelėjo plūdė ir pakirtau, prasidėjo neeilinė kova. Lydeka meškerę perlaužė, nes nespėjau atleisti – toks buvo smūgis. Man svarbiausia buvo, kad neapvyniotų inkaro. Pintas 0,3 mm valas stiprus, tad galėjau be baimės traukti. Ir įveikiau… O žioplių prie jachtklubo prisirinko, fotografavo, kėlė į internetą…“ – apie neeilinę sėkmę pasakojo Juozas.
Pasak jo, Platelių ežero lydekų skonis skiriasi, jis daug geresnis nei kitur sužvejotų. Nenuostabu – čia vanduo švarus, per kelis metrus į gylį matosi. Ypač dabar, kai jis dar nežydi.
Kai Juozas sugauna didesnę lydeką, daro kotletus. Tokią supjausto gabalais ir sušaldo, nes visos nesuvalgysi.
Labai mėgsta virti sriubą. Nupjauna pelekus, uodegą, galvą ir… į katilą. Deda pipirų, lauro lapų, morkų, paprikos, druskos (pagal skonį ir sriubos kiekį). Į sriubą įpila pasukų. Būtent pasukų, nes kefyrą sutraukia. Grietinės, kai pila pasukų, nebededa. Bulves išverda atskirai. Beje, jų net nelupa.