
Birželio 2-ąją Plungės Žemaičių dailės muziejuje pristatyta dailininkės iš Pietų Afrikos Rhonos Gorvy (mergautinė pavardė – Penn) paroda „Rhona Gorvy: kūrybinės įžvalgos“, pažymėta ženklu „Sugrįžimai“.
R. Gorvy gimė 1921 metais Springse, Pietų Afrikoje. Jai tebuvo keli mėnesiai, kai mirtis pasiglemžė jos tėvą Hillerį Penną, senelį ir dėdę. Mergaitę užaugino našlaujanti motina Hannah Miriam Mary ir iš Plungės kilusi senelė Sara. Rhonos tėvo H. Penno šeima buvo kilusi iš Švenčionių ir Kauno. Įdomu tai, kad R. Gorvy giminiavosi su dviem žymiais JAV gyvenusiais pusbroliais iš tėvo pusės: JAV mados fotografu Irvingu Pennu ir režisieriumi, prodiuseriu Arthuru Pennu.
Rhona nuo mažens linko į dailę, kaip pati sakė: „Manau, toks polinkis jau būna duotas gimstant. Tai tarsi magnetas, traukiantis tave, nori to ar nenori.“ 1944 m. ji ištekėjo už Viktoro Gorvy ir baigė Vitvatersrando universitetą. Johanesburge užaugusi mergina neapleido ir savo prigimtinio pašaukimo būti dailininke. Studijavo meną, lankė piešimo pamokas George‘o Boyso vaizduojamųjų menų mokykloje, kurioje dėstė Giusseppe Cattaneo, Joyce‘as Leonardas ir Elizabeth Harrington.
Dar viena Rhonos kūrybos sritis – eilėraščiai, kuriuos ji ėmė rašyti būdama dar vaikas. Yra išlikęs 1931 m. sąsiuvinis su dešimtmetės sukurtomis poemomis. Vėliau eilėraščiai tapo neatsiejama meninės išraiškos dalimi, padedančia suprasti kūrėjos įžvalgas.
Ji eksperimentavo grafikos srityje: kūrė graviūras akvatintos, sausos adatos technikomis, taip pat monotipijas ar mišrios technikos darbus. Mėgo teminius ciklus: sapnai ir svaiginimasis (atkreipiamas dėmesys į narkotikų problemą), „Istorija iš gyvenimo serijos“ (čia paukščiai tampa žmogaus gyvenimo tėkmės simboliais), serija „Siūbavimasis“ (skirta vyro ir moters santykiams). Kūrė ir pavienius darbus.
Šeimos ryšiai, kilmė ir istorija buvo itin svarbūs žydų kilmės menininkei. „[…] pirmaisiais savo gyvenimo metais jaučiau skausmą, nuo kurio mano motina ir jos šeima bėgo iš Lietuvos, taip pat nenuslopinamą ilgesį tėvo, kurio man taip ir neteko pažinti“, – yra prisipažinusi Rhona. Dailininkė taip pat išgyveno dėl Europą ir jos šeimos gimtuosius kraštus užklupusio Antrojo pasaulinio karo tragedijos, vėliau – dėl Pietų Afrikoje vykdytos apartheido politikos. Ji perprato žmogiškąją prigimtį: suvokė žmogiškosios būties tamsųjį klodą, žmogaus pažeidžiamumą.
Rhona dalyvavo grupinėse parodose Pietų Afrikoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, pirmąją personalinę parodą surengė 1970 m. Jos kūrinių turi įsigiję privatūs kolekcininkai Australijoje, Kanadoje, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Italijoje, Kenijoje, Lietuvoje, Naujoje Zelandijoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir JAV. Menininkės kūriniai puošia Lietuvos ambasadų Pietų Afrikoje ir Izraelyje sienas.
R. Gorvy itin brangino savo lietuviškas šaknis, o vienas jos didžiausių troškimų buvo, kad dalis kūrybos sugrįžtų į tėvų žemę. Simboliška, kad ji mirė likus trims savaitėms iki 95-ojo gimtadienio, tą dieną, kai jos darbai iš Pietų Afrikos Respublikos pasiekė Valstybinį Vilniaus Gaono žydų muziejų (2016-ųjų liepos 13 d.). Šis šviesaus atminimo menininkės noras išsipildė jos dukros Elaine Gorvy pastangomis.
„Pavargęs ieškok nusiraminimo dangaus gelmėje, tave supančių sodų gamtos grožyje ir vėjo šlamesyje… ir brangink gyvenimą…“ (R. Ghorvy)
Paroda, kuri organizuota bendradarbiaujant su Valstybiniu Vilniaus Gaono žydų muziejumi, veiks iki rugpjūčio 5 dienos.