Kiekvienų metų liepą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paviešina asmenų, kurie dėl einamų pareigų privalo deklaruoti savo ir šeimos turtą, pateiktas deklaracijas. Paviešino ir šiemet. Tad žvilgtelėkime, kiek ko per 2019 metus užgyveno Plungei atstovaujantys Seimo nariai, rajono valdžioje sėdintieji, o gal, priešingai, jie nusigyveno?
Seimo nariai
Plungiškiai gali pasidžiaugti, kad turi net tris Seimo narius. Tiesa, du iš jų į „olimpą“ pateko pagal partijų sąrašus, tad savintis kaip ir nederėtų, o štai Jonas Varkalys į Seimą išrinktas rajono gyventojų. Tad pirmiausia ir žvilgtelėsime į jo „kišenę“.
Tiesą sakant, pažvelgus į parlamentaro ir jo sutuoktinės pateiktą 2019 m. deklaraciją apėmė liūdesys: toks postas, o gyventi… nėra kur. Užtat banko sąskaitoje – solidžios sumos.
J. Varkalys VMI nurodė, kad Lietuvoje esančių jo žemės sklypų vertė – 23 940 eurų. Kad turėtų kokį nors gyvenamąjį būstą, neįrašė, bet turimų kelių transporto priemonių vertė – 70 060 eurų. Šioje vietoje leisime sau pajuokauti: gal parlamentaras įsikūręs… namelyje ant ratų? Per 2019-uosius J. Varkalys neįsigijo kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių. Jų vertė tokia pat kaip ir 2018 m. – 348 eurai. Santaupos – „apkarpytos“: iš užpernai sutaupytų 92 931 euro pernai liko tik 68 088 eurai.
Seimo nario žmona Nijolė Varkalienė deklaracijoje įrašė, jog 2019 m. jos vardu registruotų kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) vertė, kaip ir ankstesniais metais, buvo 485 eurai. Nepakito ir moters turimų žemės sklypų vertė – 8 710 eurų. Kaip ir sutuoktinis, plungiškė truputį „aptirpdė“ santaupas – iš turėtų 39 372 eurų liko 29 058 eurai.
Ne pirmą kadenciją Seimo koridoriais vaikštantis Jurgis Razma nurodė, kad jo butas daugiabučiame name per metus nuvertėjo 10 000 eurų ir praėjusiais metais jo vertė buvo 105 000 eurų. Tačiau kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) vertė nuo 1 000 eurų 2018-aisiais pakilo iki 2 290 eurų 2019-aisiais. Padidėjo ir Seimo nariui priklausančių sklypų vertė: nuo 5 800 eurų iki 8 000. J. Razma per praėjusius metus dvigubai padidino ir sąskaitoje turimas santaupas (2018 m. turėjo 4 000 eurų – aut. past.). Laisviau kvėpuoti parlamentarui leis pernai grąžinta ankstesniais metais turėta 10 000 eurų skola.
Seimo nario sutuoktinė Vilija, kuri, beje, yra Rietavo savivaldybės tarybos narė, 2019-aisiais į sąskaitą pasidėjo 7 000 eurų, kurių ankstesniais metais neturėjo. 1 000 eurų sumažino turėtą 12 000 eurų skolą. Nors gyvenamojo namo vertė ir išliko ta pati (40 000 eurų), tačiau žemės sklypų vertė nusmuko nuo 3 000 iki 1 700 eurų.
Trečiasis mūsų atstovas parlamente – Andriejus Stančikas. Reikia pastebėti, kad per metus šio Seimo nario deklaracijoje pasikeitė tik transporto priemonių vertė ir santaupų kiekis. Galima sakyti, gyveno „į pliusą“. Praėjusiais metais A. Stančiko transporto priemonės vertė siekė 8 000 eurų, ankstesniais metais – 5 000 eurų. Santaupos banke išaugo beveik 5 000 eurų (nuo 16 795 iki 21 614 eurų). Nors ir turi skolų, parlamentaras jų grąžinti neskuba, per metus atidavė vos 332 eurus. Ir šiuo metu skola siekia 27 262 Eur.
Politiko žmonos Sigutės deklaracijoje – absoliuti „ramuma“. Per metus jokių pokyčių: gyvenamojo namo vertė – 3 765 eurai, nebaigtų statyti statinių – 11 585 eurai, kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) – 10 426 eurai, žemės sklypų – 17 088 eurai, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių – 14 771 euras.
Rajono valdžia
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis deklaracijoje nurodė, kad jo gyvenamojo namo vertė išliko tokia pat (35 655 eurai), nepakito ir nebaigtų statyti statinių (86 886 eurai), žemės sklypų (7 985 eurai), akcijų (2 786 eurai) vertė. Meras yra paskolinęs 32 100 eurų, praėjusiais metais neatgavo nė vieno euro, tačiau pats 230 694 eurų skolą sumažino iki 220 465 eurų. Padidėjo politiko santaupos – nuo 24 100 eurų 2018-aisiais iki 58 873 eurų 2019-aisiais.
Rajono vadovas su sutuoktine Inesa gyvenamąjį namą ir nebaigtas statybas yra pasidaliję lygiomis dalimis, tad ir I. Klišonienės deklaracijoje jų vertė nepakito. Pokyčių nematyti ir kitų statinių (1 158 eurai), žemės sklypų (6 682 eurai) ir akcijų (1 158 eurai) eilutėse. Priešingai nei vyras, I. Klišonienė turimos 215 767 eurų skolos nesumažino nė vienu centu. Tiesa, santaupos šiek tiek „aptirpo“ – nuo 29 728 eurų iki 28 528 eurų.
Vicemerė Asta Beierle Eigirdienė turto ir pajamų didėjimu pasigirti taip pat negali. Beveik visur pokytis nulinis. Tiesa, užsienio banke laikomas lėšas mero pavaduotoja padidino 1 000 eurų (nuo 2 000 iki 3 000 eurų). Taip pat gerokai – 5 520 eurų – sumažino 14 540 eurų skolą. Kaip ir ankstesniais metais, vicemerė nurodė, kad jos gyvenamojo namo vertė siekia 220 000 eurų, kitų statinių – 400 eurų, žemės sklypų – 25 600 eurų, transporto priemonės – 7 000 eurų, santaupos Lietuvoje – 3 000 eurų.
Šiek tiek ilgiau nei metus Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis Mindaugas Kaunas savo šeimos turto ir pajamų deklaracijoje nurodė, jog praėjusiais metais turimo buto vertė siekė 65 000 eurų, žemės sklypų – 1 150 eurų, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių – 1 287 eurus. Palyginus su ankstesnių metų deklaracija matyti, kad šio turto vertė nei kilo, nei krito. Per metus išaugo administracijos vadovo turimų vertybinių popierių vertė. Tiesa, augimas menkas – vos 6 eurai, bet, kaip daug kas sako, vis į kišenę. Per metus M. Kaunas papildė ir banko sąskaitą. Tad juodos dienos direktoriui negresia: jo sąskaita papilnėjo 4 600 eurų ir pernai buvo 16 300 eurų. Direktorius turi ir skolų – 37 078 eurus. Per metus jas sumažino 1 167 eurais. 2018 m. deklaruotos 12 500 eurų vertės transporto priemonės Savivaldybės administracijos vadovas pernai jau nebeturėjo.
M. Kauno sutuoktinė Viktorija praėjusių metų deklaracijoje nurodė, kad jos buto vertė per 2019-uosius nenukrito ir kaip ankstesniais metais siekė 25 000 eurų. O štai 1 000 eurų vertės transporto priemonę administracijos direktoriaus žmona pakeitė į prabangesnę – pernai jos vertė išaugo iki 19 000 eurų. V. Kaunienė per praėjusius metus 7 000 eurų „aptirpdė“ turėtas 15 000 eurų santaupas ir 1 018 eurų sumažino 2018 m. turėtą 20 429 eurų skolą.
Mažiausiai per metus užgyveno Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas. Jis deklaracijoje įrašė turįs tik 2 000 eurų vertės transporto priemonę ir 5 010 eurų santaupų.
Mero patarėjo Žydrūno Purauskio deklaracijoje matyti, kad jo gyvenamojo namo vertė liko tokia pat – 100 000 eurų, tačiau transporto priemonės vertė sumažėjo 1 000 eurų ir praėjusiais metais buvo 5 000 eurų. Patarėjas 2018 m. turėjo 27 212 eurų skolą, kurią pernai sumažino iki 26 012 eurų.
Ž. Purauskio žmona Gintarė nurodė, jog praėjusiais metais išleido 4 000 Eur turėtų santaupų.
Tęsinys kitame numeryje.
