
Praėjusį savaitgalį Žlibinų kultūros centre įvyko išskirtinis renginys – meninė kultūrinė popietė „Pro tėviškės langą“, kurios iniciatorės – iš Žlibinų kilusios Vilma, Toma ir Eglė Šlimaitės. Talentingųjų seserų sukurta šventė abejingų nepaliko. Jos pakvietė prisiminti, o kai ką galbūt ir pažinti Žlibinus, šio kaimo apylinkes ir čia gyvenančius žmones. Tam pasirinktas netradicinis būdas – per muziką, dokumentinę ekranizaciją, fotografijas, koliažus.
„Žiūrovai liko maloniai nustebinti ir sužavėti sesių nuoširdumu, paprastumu ir talentais, tai ką jos sukūrė Žlibinuose žlibiniškiams – unikalu!“ – po renginio savo pastebėjimais dalijosi Žlibinų kultūros centro direktorė Alina Bružienė. Jaunoms menininkėms dėkota už meilę savo kraštui, už galimybę kultūros centre surengti tokį išskirtinio formato renginį.
Meninė kultūrinė popietė „Pro tėviškės langą“ išties išsiskyrė savo programa: nuo dainų iki filmo peržiūros, nuo istorijos iki dabarties. Per kultūrinę ir meninę raišką paliesta Žlibinų krašto ir jo žmonių praeitis bei šiandiena.
Kaip žinia, šiais metais Žlibinai yra tapę viena iš dešimties Lietuvos mažųjų kultūros sostinių. Pažymėdamos šį reikšmingą įvykį, seserys Šlimaitės ir ėmėsi iniciatyvos organizuoti šį renginį.
Eglė, Vilma ir Toma mokėsi Žlibinų pagrindinėje mokykloje, taip pat baigė dailę ir muziką Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje. Dvynės Toma Šlimaitė-Bubelienė ir Vilma Voellenstein baigė grafikos specialybę Vilniaus dailės akademijoje, o jaunesnioji sesuo Eglė Šlimaitė – operinį dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Pasak šių jaunų moterų, pagrindinė renginio „Pro tėviškės langą“ idėja – atskleisti Žlibinų kaimo pokyčius per reikšmingus Lietuvos istorinius lūžius: per sovietizaciją ir aneksiją, per šios sistemos griuvimą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą. Šiuos lūžius lydėjo politiniai, socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, neišvengiamai paveikę ir Žlibinų bendruomenės gyvenimą, vertybines, moralines nuostatas, tradicijas, tikėjimą. Žlibiniškių gyvenimo raidą – nuo 1944 metų iki šių dienų – menininkės siekė atskleisti per koliažus, fotografijas, dokumentinį filmą, muzikinius kūrinius.
Žlibinų kultūros centre ir šiandien dar galima susipažinti su Tomos Šlimaitės-Bubelienės sukurtu koliažų ciklu „Žlibinų istorijos“ ir dokumentinėmis Žlibinų seniūnijos nuotraukomis, menančiomis minėtąjį laikotarpį. Parodos autorė naudoja iš vietos žmonių surinktas ir asmeninio archyvo nuotraukas, kuriose įamžinti ir gyventojai, ir kaimo įvykiai: šventės, tradicinės apeigos, kasdieniniai darbai. Jose – ir buitis: daiktai, drabužiai, technika, ir vietos architektūra: bažnyčia, mokykla, senos trobos. Visa tai ir atskleidžia, kaip kaimas keitėsi.
Susidomėjimo sulaukė ir Vilmos pristatytas dokumentinis filmas apie Žlibinų atsiradimą „Kol Saulė dar nenusileido…“ Jame atskleidžiamos tikros kaimo žmonių gyvenimo istorijos nuo 1944 iki 2020 metų: pokario metai, sovietmetis, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, šiandiena.
Filmo kūrėja remiasi asmeninėmis konkrečių žmonių istorijomis, pasakojimais, jų dainuotomis dainomis, nuotraukų albumais. Taip atskleidžiama visa kaimo istorija: gyvenvietės kūrimasis, bendruomenės formavimasis, inteligentijos augimas, švietimo ir ekonomikos vystymasis, kolūkių įsigalėjimas ir griuvimas, perversmas ir pokyčiai, jų pasekmės, tikėjimo ir bažnyčios vaidmuo, vertybių, tradicijų, pasaulėžiūros kaita…
Trečioji sesė – solistė Eglė Šlimaitė – renginį papildė atlikdama garsių Lietuvos kompozitorių dainas.
Seseris sveikino ir jų pasiekimais džiaugėsi Virginija ir Gintaras Končiai, Seimo narys žlibiniškis Andriejus Stančikas, E. Šlimaitės pirmoji dainavimo mokytoja Stefa Stonienė ir kiti.
Unikalu, įspūdinga, jautru – emocijomis po renginio dalijosi žmonės, dėkodami menininkėms už tai, kad suteikė progą kitu žvilgsniu pažvelgti pro tėviškės langą.