Psichiatras pataria: dažniau atsigręžkime į save

Sekmadienį paminėta Pasaulinė psichinės sveikatos diena. Tai tarsi priminimas, jog turime rūpintis ir tausoti ne tik fizinį savo kūną, bet ir psichiką, nuo kurios itin priklauso mūsų gyvenimo kokybė, nuotaika, mąstysena. Kokios grėsmės kyla mūsų psichinei sveikatai ir kaip nuo jų turėtume apsisaugoti bei saugoti savo artimuosius? Apie tai kalbėjomės su UAB „Plungės sveikatos centras“ gydytoju psichiatru neurologu Visvaldu Nekrašu.

Pasak gydytojo V. Nekrašo, pajutę, kad galime sirgti cukriniu diabetu ar skrandžio opalige, išsyk kreipiamės į specialistą – norime, kad atliktų tyrimus, išrašytų vaistų. O štai pajutę vienokius ar kitokius psichinės sveikatos sutrikimus, pas gydytoją kažkodėl neskubame. Lyg gėdijamės, lyg bijome psichikos ligonio „etiketės“. Ir be reikalo, sako gydytojas, nes kuo anksčiau nustatoma liga, tuo lengviau ją gydyti.
Gydytojas V. Nekrašas pastebi, kad pacientui ne tas pats, ar kreiptis į šeimos gydytoją, ar į psichiatrą neurologą. Nors, palyginti su ankstesniais laikais, dabar į specialistą kreipiamasi jau drąsiau ir dažniau. „Tačiau gydome toli gražu dar ne visus, o tik mažąją dalį sergančiųjų“, – sakė V. Nekrašas.
Didžiausiomis šio laikmečio psichinės sveikatos rykštėmis „Plungės sveikatos centro“ gydytojas įvardija dvi ligas – depresiją ir Alzheimerio ligą.
Dauguma susirgusiųjų depresija patys ligos neįžvelgia, požymius gali pastebėti tik artimieji, aplinkiniai. Pats žmogus į gydytoją kreipiasi tik tuomet, kai liga jau būna toli pažengusi, kai pajunta nebeįstengiantis gyventi – nebelieka nei noro, nei jėgų. Anot psichiatro neurologo, reikėtų, kad tokiam ligoniui padėtų artimieji. Deja… Namiškiai dažnai net nenori matyti, kad jų artimas nebe toks, koks buvo, nenori to pripažinti, akcentuoti. Be to, daug kas baiminasi ir dėl visuomenės požiūrio – ką kiti pagalvos, jei bus diagnozuota kokia psichikos liga.
Specialisto teigimu, depresija yra gydoma liga. Tiesa, medikamentus reikia vartoti metų metus, o kartais – ir visą gyvenimą, tačiau jie veiksmingi – žmogus jaučiasi sveikas, nesiskiria nuo kitų. Daugelį pacientų tai gąsdina, todėl ne vienas, vaistus pavartojęs 2-3 mėnesius, savavališkai nutraukia gydymą. O tai gali tik pabloginti būklę.
Nerimą kelia tai, kad depresija jaunėja – ja serga net ir vaikai, o to anksčiau nebūdavo. Susirgimą lemia daugelis veiksnių – paveldimumas, įtampa, didelis veiklos krūvis, poilsio stoka, režimo nebuvimas ir t. t.
Vyresniojo amžiaus žmonėms vis dažniau diagnozuojama Alzheimerio liga. Čia taip pat susiduriama su problema – ateinama pavėluotai, kai liga jau pažengusi. Pasak gydytojo, į psichiatrą neurologą reikia kreiptis ne tada, kai žmogus nieko nebeatsimena, kai nebežino, kur gyvena ar kur ką padėjęs, o tuomet, kai susiduria su pirmosiomis atminties spragomis.
Alzheimerio liga žmonės sirgo ir anksčiau, tačiau, kol nebuvo kompiuterinių tomografų, šią ligą buvo sunku diagnozuoti. Todėl neretai viskas buvo „nurašoma“ sklerozei. Esą atmintis šlubuoja dėl kraujagyslių užkalkėjimo. Tikroji priežastis kita – žūstančios smegenų ląstelės. Kuo anksčiau liga diagnozuojama ir paskiriami vaistai, tuo ilgesnis vadinamasis šviesusis periodas, kai žmogus dar gali gyventi visavertį gyvenimą, nėra našta kitiems.
„Plungės sveikatos centro“ gydytojo teigimu, psichinę sveikatą, kaip ir fizinį savo kūną, reikia saugoti, o susirgus – gydyti. Anot V. Nekrašo, žmonės užsikrauna pernelyg daug atsakomybės, pareigų – už vaikus, artimuosius, bendradarbius. O save pamiršta. Specialistas sako, jog psichika bus sveika, jei dažniau atsigręšime į save, rasime laiko poilsiui, knygai, atminties lavinimui, geroms emocijoms, bendravimui. „O jei gyvensime užsisklendę ir tik neigiamomis emocijomis, tai greitai kiekvienai šeimai reikės, lyg kompiuterio, savo psichologo ar psichiatro“, – tokia gydytojo V. Nekrašo nuomonė.