Tokį klausimą neretai sau užduoda ne vienas medžiotojas ir žvejys. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kraštotvarkos skyriaus vedėjas 53 metų Saulius Vaičekauskas dažniausiai renkasi žūklę.
Iš Kantaučių kilęs, bet dabar jau plungiškiu laikomas Saulius sako, jog pastaruoju metu žūklę labiau pamėgo dėl to, kad būna nuo nieko nepriklausomas – turi laiko ir vienas pats gali važiuoti žvejoti. O medžioklėje be kompanijos, be nustatytos medžioklės kolektyvų tvarkos neapsieisi. Be to, jei intensyviai užsiimi medžiokle, nebelieka laiko žūklei.
„Žvejoti pradėjau dar būdamas mažas. Su tėčiu ir seneliu prie Žarėnų esančiuose ežeruose gaudydavome raudes ir ešeriukus. Vėliau ėmiau gaudyti lydekas įvairiuose Plungės rajono vandens telkiniuose, retkarčiais nuvykdavau su draugais į Nemuno žemupį karšių. Tačiau dabar labiausiai traukia upėtakių žūklė.
Dažniausiai žvejoju Minijoje ir jos intakuose: Sausdrave, Babrunge, Alante, dar kokiame intakėlyje.
Man brolis Dainius vis sakydavo, jog upėse meškerioti labai įdomu. Pabandžiau vieną kitą kartą upėje sugauti upėtakį ir „užkabino“. Kai tik būna šių žuvų gaudymo sezonas, tai dažniausiai jų žūkle ir užsiimu.
Upėtakiai kartais būriuojasi visai mažuose upeliuose. Didžiausią, pusės metro ilgio, sugavau mažyčiame upeliūkštyje. Netikėtumas yra tai, kad atrodo, jog peršokamame upelyje negali būti jokios žuvies, o užkimba pusmetrinis upėtakis.
Užmetimai mažuose upeliuose – gal tik 5–7 metrai. Plonas valas ir nedideli upėtakiniai „vobleriukai“. Žvejojant upėtakius ypač svarbu „skaityti“ upę, stebėti jos sūkurius, gelmes, galimas šių žuvų maitinimosi vietas ar slėptuves. Nelaikau savęs profesionalu. Brendi prieš srovę ir mėtai į priekį. Nes ir upėtakis yra atsisukęs prieš srovę. Be to, tai itin jautri žuvis. Brisi pasroviui, sujudinsi dumblą, tai vargiai jį sugausi. Jei gali paeiti palei krantą, tai geriau nebristi ir nebaidyti žuvų.
Upėtakių žūklę galima palyginti su varovine medžiokle. Pirmiausia – netikėtumo veiksnys ir savo jėgų išbandymas. Po tokios žūklės parsirandi namo vos kojas vilkdamas, laiptais sunkiai beužlipi.
Aš nesu iš tų, kurie nori kuo daugiau sugauti. Man užtenka ir poros. Pasiimti galima tik tris leidžiamo dydžio sugautus upėtakius. Didžiąją dalį užkibusių paleidžiu į vandenį, nes jie trumpesni nei nustatyti 30 cm.
Upėtakis – labai skani žuvis. Dažniausiai pasidarau jo filė ir kepu orkaitėje užbėręs prieskonių, įvyniojęs į foliją“, – apie savo pomėgį pasakojo S. Vaičekauskas.
