Praejusi penktadieni Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (ŽNP), Lietuvos mišku institutas, Plunges rajono aplinkos apsaugos agentura bei šio rajono medžiotoju ir žveju draugija, valstybine imone Telšiu mišku uredija surenge seminara–pasitarima medžiotojams, mišku valdytojams ir saugomu teritoriju darbuotojams „Medžiokles reglamentai, apskaitos ir gyvunu apsauga Žemaitijos nacionaliniame parke“. Visam „paradui“ vadovavo parko direktoriaus pavaduotojas Saulius Sidabras.
Nors pasitarimas surengtas Žemaitijos nacionaliniame parke ir daugiau kalbeta apie gyvunu bukle, apskaita, medžiokles ir kitka toje teritorijoje, viskas tinka bet kokioms medžiotoju prižiurimoms teritorijoms. Ir klausytojai (be minetu instituciju atstovu) buvo medžiotojai, Plunges medžiotoju ir žveju draugijos klubu ir bureliu vadovai.
Ar prisimenate Krylovo pasakecia apie i skirtingas puses tempiamus ratus? Medžiokles klausimai musu šalyje dažniausiai taip ir sprendžiami. Saugomose teritorijose – vienokie reikalavimai, kurie neretai nesutampa su medžioklems keliamais, o plotu savininkai turi kitus reikalavimus. Aplinkosaugos darbuotojai apie daug ka mano tik iš istatymo puses. Medžiotojai turi dar kita nuomone, miškininkai – taip pat, ypac del briedžiu daromos žalos pušynams ir del bebru.
Taciau parko darbuotojai visokiais budais stengiasi, kad bebru niekas neliestu. Tose vietose, kur jie gyvena, atsiranda puikios salygos daugintis vandens paukšciams. Aplink bebrynus visada daugiau ivairios gyvunijos.
Visai priešingos nuomones yra miškininkai, kurie vardija užtvenktus mišku kvartalus. Anot ju, jeigu miškininkai apskaiciuotu šiu žvereliu padaroma žala, bureliai ir klubai iškart bankrutuotu. Tos pat nuomones yra ir privaciu valdu savininkai.
Niekas nepasakys, kad medžiotojai nesistengia visiems itikti. Taciau itakos turi tai, kad nera kailiu rinkos ir pastaruoju metu pastebimas bebru populiacijos sprogimas. Prieš penkiolika- dvidešimt metu visame rajone buvo sugaunama ar sumedžiojama apie 100 bebru – tiek ju dabar sumedžioja vien „Plateliu“ burelio nariai. Ne kažin kiek atsilieka ir daugelis kitu klubu. Taciau, kaip sake viena iš pranešeju, ŽNP darbuotoja Marija Jankauskiene, reiketu atsisakyti bebru medžiokles su šunimis. Bebryne nuleidus vandenis, išardomi krantai, sutrinka gyvenimas daugeliui gyvunu. Pasitarimo metu ŽNP atstovai iteike sutartis, kuriose klubu ir bureliu prašoma palikti bebrus ramybeje.
Išsamu pranešima skaite Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamento Plunges aplinkos apsaugos agenturos vedejos pavaduotojas Nerijus Ablingis.
Taciau daugiausia klausimu kilo, kai kalbejo Šiauliu departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektorius Algimantas Lacis. Medžiotojai dažnai piktinasi, kad jiems trukdo formalumai. Taciau, anot kalbejusiojo, sumedžiojai žveri, pridejai peili – jau dorojimas, jau turejo buti užpildyta licencija. Medžiotojai baudžiami, nors sumedžiotas žveris jau irašytas i medžiokles lapa, tik dar neužpildyta licencija. Tai – grynas biurokratizmas. Taciau aplinkosaugininkai neina i kalbas.
Kaip sake pasitarimo dalyvis, „Kontauciu“ klubo vadovas Saulius Vaicekauskas, butina kuo greiciau patikslinti stirnu medžiojimo terminus. Jis pabreže, jog stirninai neretai sumedžiojami numestais ragais vien todel, kad stirnos medžiojamos, kai patinai yra numete ragus, taciau ju negalima medžioti su varovais. Mat neatskirsi, ar stirninas tinkamas sumedžioti.
Kažin, ar daug ši straipsni skaitanciu medžiotoju, turinciu ilgesni staža, nera sumedžioje stirnino numestais ragais. Nemažai medžiotoju aplinkosaugininkai už tai yra nubaude – dabar pagal veikiancius istatymus toks medžiotojas ivardijamas brakonieriumi, iš jo atimamas šautuvas. Tad tikrai – ar ne geriau sumedžioti perspektyvu stirnina, bet su ragais, o ne tada, kai jie nežinia kur guli ant miško paklotes.
Pasitarime buvo minima ir daugiau sprestinu klausimu. Jokiu sprendimu nepriimta. Tai, anot S. Sidabro, pasikalbejimas, kuris butinas, kad iš to gamtai butu naudos.
