Vandentiekio avarijos pasekmė: tūkstančiai eurų nuostolių

Gruodžio 6 dieną dalis Plungės miesto neturėjo vandens – trūko magistralinė vandentiekio trasa, esanti Birutės gatvėje. Avarijos likvidavimo darbai truko iki vėlyvos nakties. Tačiau, nors problema ir išspręsta, jos atgarsiai netyla. Pasirodo, be vandens miestiečius palikusios avarijos priežastys veda į privatų sklypą. Būtent dėl čia vežamo statybinio grunto trasa trūko – vamzdis neatlaikė užpilamų žemių svorio. Sklypo savininkas dėl to turės kaip reikiant patuštinti piniginę, nes skaičiuojami tūkstantiniai nuostoliai.

„Pasižymėjęs“ sklypas
Apie privatų sklypą Birutės gatvėje, į kurį yra vežamas statybinis gruntas, „Plungė“ jau rašė. Praėjusių metų gruodžio 1 dienos numerio straipsnyje „Purvynu virtęs kelias varo gyventojus į neviltį“ buvo išdėstyta sodininkų bendrijos „Mažasis ąžuoliukas“ gyventojų problema dėl neišvažiuojamos gatvės. Žmonių teigimu, purvynu kelią pavertė būtent transportas, kuriuo buvo vežamas gruntas, kaip tąkart minėta, iš visos Plungės į minėtąjį sklypą.
Problemai iškilus į viešumą, sklypo savininkas geranoriškai suskubo viską išspręsti – kelias sutvarkytas.
Tačiau nemalonumai sklypo savininkui dėl kelio, pasirodo, nebuvo didžiausia bėda. Šiandien jam tenka spręsti dar vieną problemą, kuri kilo dėl noro reljefiškai ne itin patogioje vietoje įsigytą sklypą „sukelti“ į jį atvežant didelį kiekį grunto. Trambuojamos žemės, kaip vėliau išaiškėjo, giliai „palaidojo“ magistralinę vandentiekio trasą, kurios vamzdis, neatlaikęs papildomo grunto svorio, trūko. Dėl to gruodžio 6 dieną Plungėje įvyko didelė vandentiekio avarija.
„Plungės vandenys“: nuostoliai – tūkstantiniai
Birutės g. 49R esanti vandentiekio trasa – viena iš pagrindinių trasų, kuri vandeniu aprūpina Plungės miesto gyventojus. Kaip kitą dieną po įvykusios avarijos aiškino UAB „Plungės vandenys“ Plungės vandentiekio padalinio viršininkas Gintaras Riauka, darbininkams teko nemažai pavargti, kol atradę vandens nutekėjimą pramonės rajone trūkusią trasą atkasė. Avarijos likvidavimo darbai truko iki vėlyvos nakties. Visą šį laiką gyventojams, minėtajame rajone esančioms įmonėms vandens tiekimas buvo sutrikęs arba visiškai nutrūkęs.
Kodėl 600 mm diametro vamzdis trūko? UAB „Plungės vandenys“ direktorius Alvydas Jasevičius „Plungei“ paaiškino: „Virš magistralinio vandentiekio vamzdžio, einančio per sklypą Birutės g. 49R, Plungėje, buvo suvežta daugiau kaip 5 m grunto ir statybinių atliekų. Dėl to vamzdis neatlaikė apkrovos ir lūžo.“ Papildomas žemių sluoksnis ženkliai viršijo normą. Pasak G. Riaukos, magistralinė trasa gali būti užkasta tik 2–3 metrų gylyje.
„Trasa dėl senumo tikrai negalėjo trūkti, tuo labiau kad nesame turėję tokio atvejo, kad vamzdis trūktų ne per sujungimą. Dėl grunto vežimo jokio derinimo su mumis nebuvo“, – pažymėjo UAB „Plungės vandenys“ Plungės vandentiekio padalinio viršininkas G. Riauka.
Tai patvirtino ir pats „Plungės vandenų“ direktorius. „Gruntas buvo vežamas be reikalingų suderinimų“, – teigė A. Jasevičius.
Jis taip pat paaiškino, kad sklypo iškėlimas gruntu tokioje teritorijoje, kur eina svarbios miestui trasos (vandentiekio, dujų, aukštos įtampos laidai ir pan.), turi būti atliekamas labai atsakingai ir įvertinus visas galimas grėsmes.
„Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 43 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, draudžiama keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) ar vykdyti požeminius darbus. Vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonose, Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ar aplinkos ministro nustatyta tvarka negavus šios infrastruktūros savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui ar numatomai veiklai, taip pat draudžiama sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus medžiagas, skirtas vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros statybos ir remonto darbams“, – teisinį reglamentavimą dėstė A. Jasevičius.
Magistralinio vandentiekio avarijos nuostoliai nemenki. „Plungės vandenų“ direktorius informavo, kad avarijos likvidavimo ir geriamojo vandens, ištekėjusio per skilusį vamzdį, kaštai siekia 6 tūkst. 83 eurus. Šią sumą ketinama išsireikalauti iš sklypo, kuriame buvo pilamas gruntas, savininko.
Pažymėta, jog kol kas minėtasis žmogus į bendrovės kreipimąsi reaguoja geranoriškai, tačiau, jei dėl kažkokių priežasčių susitarti dėl nuostolių atlyginimo nepavyktų, neatmetama galimybė problemą spręsti teisiniu būdu.
„Sklypo savininkui, kuris bendrauja geranoriškai, pateikta pretenzija ir reikalavimas sumokėti nurodytą sumą. Atsisakius mokėti iki nurodytos datos, bus pateiktas ieškinys teismui“, – patikino A. Jasevičius.
Informuotos atitinkamos institucijos
Dėl neteisėto grunto vežimo buvo informuota ir Plungės rajono savivaldybės administracija, miesto seniūnija, taip pat Telšių aplinkos apsaugos agentūra, kadangi avarijos metu galimai buvo padaryta ir žala gamtai.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Jurgita Jasiūnienė „Plungei“ sakė, kad šiuo metu dėl šio klausimo yra pradėtas neplaninis patikrinimas ir vyksta tyrimas. „Baigę tyrimą galėsime pakomentuoti daugiau“, – pažadėjo departamento atstovė.
Apie situaciją yra informuotas ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Jis patvirtino „Plungės vandenų“ poziciją dėl vandentiekio avarijos priežasties ir patirtų nuostolių. Dar pridūrė, jog minėtojo sklypo savininkas yra nubaustas ir dėl neteisėtos reklamos – savavališkai sustatytų plakatų, raginančių vežti gruntą į jo sklypą. „Žmogui skirta nedidelė, 70 eurų, bauda, kadangi nusižengė pirmą kartą“, – patikslino direktorius.
M. Kaunas pokalbio metu pridūrė, jog greičiausiai privataus sklypo savininkui teks nuostolius atlyginti ne tik „Plungės vandenims“. Esą nuostolių dėl ilgas valandas buvimo be vandens patyrė ir „Vičiūnai“. „Aišku, greičiausiai šiai įmonei nuostolius padengs draudimo bendrovės, tačiau neatmestinas variantas, kad jos kompensacijos gali kreiptis į to sklypo savininką“, – dėstė M. Kaunas.
Savininkas: viskas dar derinama
„Kol kas dar niekas neaišku, viskas derinama ir aiškinamasi, todėl norėčiau susilaikyti nuo komentarų“, – „Plungės“ pakalbintas sakė šiame straipsnyje minimo sklypo savininkas. Žmogus pripažino, jog yra gavęs oficialų raštą iš „Plungės vandenų“, leido suprasti, kad su šia bendrove kalbamasi geranoriškai, ieškoma visiems priimtiniausių sprendimų. Dėl nuostolių atlyginimo kitai bendrovei vyras taip pat nenorėjo komentuoti.
Kalbant apie reikalingus leidimus ir derinimus dėl grunto vežimo į sklypą, šio žmogaus pavyzdį turbūt geriausiai apibūdintų populiarus posakis, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Šiuo metu grunto vežimas į sklypą yra nutrauktas.
Ateityje – atidesnė patikra
Įvykusi vandentiekio avarija tapo pamoka ir „Plungės vandenims“. Bendrovės direktorius A. Jasevičius sakė, kad nuo šiol bus imtasi priemonių, kad panašių dalykų būtų išvengta: „Bendrovė vykdys nuolatinę pagrindinių vandentiekio trasų vizualinę apžiūrą – tikrins, ar nėra panašių atvejų. Šiuo klausimu bus stiprinamas tarpusavio bendradarbiavimas su Savivaldybės, seniūnijų ir aplinkos apsaugos atstovais. Ateityje planuojamas vandentiekio tinklų teritorinis suskirstymas (zonavimas) įrengiant daviklius, su kuriais bus galima operatyviai nustatyti avarijų vietas. Bendrovė ieškos techninių sprendimų ir finansavimo šaltinių, kurių įgyvendinimas užtikrintų minimalų vandens tiekimo pertrūkio laiką tiek miesto gyventojams, tiek gamybos įmonėms. Gyventojai irgi gali prisidėti prie tokių neatsakingų veiksmų stabdymo informuodami bendrovę ar kitas atsakingas institucijas.“