Sausio 20 dieną nuotoliniu būdu posėdžiavo Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto nariai. Didžiausią diskusiją sukėlė sprendimo projektas dėl uždarosios akcinės bendrovės Rietavo komunalinio ūkio perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bazinių kainų nustatymo. Posėdyje būta ir ironijos, ir moralų, ir pasvarstymų, tačiau tai sprendimo projektui, numatančiam 7,4 proc. kainos augimą, kelio į Savivaldybės tarybą neužtvėrė.
Patvirtino kainas tokias, kokių prašė komunalininkai
Pasak vyriausiojo komunalininko Alvydo Rojaus, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bazinės kainos turėjo būti perskaičiuotos dar praėjusių metų liepos mėnesį, tačiau dėl karantino darbai užsitęsė ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba jas patvirtino tik sausį.
„Komisija sutiko su mūsų pateiktais skaičiavimais ir patvirtino tokias kainas, kokių prašėme. Rodikliai, dėl kurių reikia perskaičiuoti paslaugų įkainius į didžiąją pusę, nepriklauso nuo įmonės veiklos. Tai – infliacija, darbo užmokesčio augimas, skirtumas tarp esančių bazinėje kainoje ir faktiškai realizuotų paslaugų kiekių ir t. t. Nustačius perskaičiuotas kainas, vartotojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslauga brangs 7,4 proc.“, – kalbėjo Rietavo komunalinio ūkio direktorius.
„Ar buvo galima brangimo išvengti?“
Komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas tokį sprendimo projektą pavadino „kasmetiniu standartiniu sprendimu“, tačiau kiti posėdžiautojai jo teikti tarybai neskubėjo.
Juozas Barsteiga domėjosi, ar visi namų ūkiai, turintys galimybes prisijungti prie centralizuotų tinklų, jau prijungti.
A. Rojus politikui paaiškino, kad su šiuo rodikliu – „viskas tvarkoje“. Nors mieste yra senų namų, kuriuose niekas negyvena, atsiradus naujiems šeimininkams, ir jie palaipsniui prijungiami prie centralizuotų tinklų.
Pasak vyriausiojo komunalininko, viskas gerai ir Pelaičiuose, ir Medingėnuose: „Projekte numatytam prisijungimo rodikliui pasiekti dar turime dvejus metus, bet jau dabar esame įsipareigojimą įvykdę. Tolesnis mūsų žingsnis turėtų būti tinklų Tveruose plėtra ir nuotekų valymo įrenginių išplėtimas.“
Socialdemokratas Viktoras Krajinas klausė: „Minėjote, kad įmonė pati kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl kainų perskaičiavimo. O gal paslaugų brangimo buvo galima išvengti?“ Politikui paaiškinta, kad Komunalinis ūkis, vadovaudamasis nustatytomis metodikomis ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, privalo kas 3–5 metai nustatyti bazinę kainą ir kiekvienais metais ją perskaičiuoti atsižvelgdamas į atitinkamus rodiklius.
Nuotolinio valdymo skaitikliai – tik renovuotuose daugiabučiuose
Pastebėjęs, kad paslaugų kainos daugiabučių gyventojams, kurių butuose įrengti nuotolinio valdymo skaitikliai, yra kiek mažesnės nei taikomos vartotojams, kurių butuose tokios duomenų valdymo sistemos nėra, V. Krajinas domėjosi, kas turėtų inicijuoti tokių skaitiklių įrengimą. Vyriausiasis komunalininkas atsakė, kad nuotolinio valdymo skaitikliai su duomenų nuskaitymu įrengti tik tuose daugiabučiuose, kurie buvo renovuoti.
Verslininkams pažadų nedalijo
„Pramonės gatvė prijungta prie miesto, tačiau verslininkai skundžiasi, kad jie ir toliau gyvena kaimo sąlygomis – infrastruktūra nesutvarkyta. Ar planuojamas centralizuotų tinklų įrengimas šioje gatvėje?“ – dar vieną klausimą uždavė politikas.
Vyriausiasis komunalininkas verslininkams nieko pažadėti negalėjo, nes centralizuotų tinklų infrastruktūros įrengimas verslui nėra finansuojamas, o Pramonės gatvėje gyventojų beveik nėra, registruotos tik įmonės. „Jeigu verslo teritorijoje nuotekų tinklai būtų sutvarkyti ir veikiantys, galimybė finansuoti jų prijungimą prie centralizuotų tinklų atsirastų, bet ten niekas nesutvarkyta“, – teigė A. Rojus.
Siūlė teikti daugiau paslaugų
Algimantas Mickus svarstė, ar komunalininkai neturėtų plėsti teikiamų paslaugų spektro ir taip užsidirbti daugiau pajamų. Kaip galimus variantus politikas siūlė daugiabučių namų administravimą, energetinio padalinio teikiamų paslaugų plėtimą.
„Daugiabučių administravimas atsiperka tik tuo atveju, kai galima administruoti 50 ir daugiau daugiabučių. Turime patirties, administravome daugiabučių renovaciją. Rezultatas – 21 tūkstančio minusas. Gerai, kad Savivaldybė padengė. Dėl to, kad nustatyta juokinga administravimo paslaugų kaina, mums pavyko surinkti tik 2 tūkst. eurų, o renovacija tęsėsi trejus metus“, – atsakė į tokius pasvarstymus A. Rojus.
Būta ir ironijos, ir moralo
Diskusiją link pabaigos kreipė komiteto nario J. Barsteigos pastebėjimas, kad Komunalinio ūkio pagrindinė funkcija – paslaugos teikimas gyventojams ir įmonė tą paslaugą teikia.
V. Krajinas leido sau paironizuoti: „Kai matai komunalinio veikloje du minusus, dar galima tikėtis, kad kada nors iš tų minusų bus pliusas, bet, kai matai daug minusų, abejoji, ar kada nors bus pliusas.“
Meras Antanas Černeckis stojo komunalininkų pusėn: „Tokios įmonės kaip Komunalinis ūkis neturi dirbti pelningai. Jų finansinis rezultatas turėtų suktis apie nulį. Dirbti pelningai, vadinasi, iš gyventojų už paslaugą paimti daugiau, nei ji kainuoja.“
Savivaldybės vadovas nesusilaikęs papriekaištavo kolegoms, kurie per tarybos posėdį, vykusį dar praėjusiais metais, viešai kalbėjo apie neva smarkiai išaugusį Komunalinio ūkio direktoriaus atlyginimą. „Labai nesmagu, kad, prieš teigiant tokius dalykus viešai, neišsiaiškinamos priežastys, dėl ko tas įvyko: pagal įstatymus „Sodros“ įmokos perkeltos į gyventojų atlyginimo dalį, dėl ko ir išėjo tas beveik 30 proc. padidėjimas“, – moralizavo meras.
Sukritikavo valdybą
V. Krajinas suskubo išsakyti savo abejones dėl Komunalinio ūkio valdybos: „Savivaldybė – įmonės dalininkė, gal reikėtų peržiūrėti valdybos sudėtį, valdymą? Galbūt nauji nariai pradėtų dirbti efektyviau, turėtų idėjų, pasiūlymų? Gal valdyba, o kartu ir pats direktorius apsnūdo?“
Atsakydamas jam meras kalbėjo, jog šiuo metu vyksta diskusijos, kad valdybose turės dirbti nepriklausomi žmonės: „Mums gali tekti rinktis iš dviejų variantų: ar iš viso atsisakyti valdybos, ar iš Komunalinio ūkio lėšų samdyti etatinius valdybos darbuotojus.“
Nutarta teikti tarybai
A. Maslausko nuomone, realybė tokia: viskas brangsta, tad brangsta ir Komunalinio ūkio teikiamos paslaugos. „Jei paimtų Komunalinį ūkį į savo rankas privatus verslas, tai kainos būtų dar ne tokios“, – sakė Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas.
Komiteto narių sutarimu sprendimo projektas dėl Rietavo komunalinio ūkio perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bazinių kainų nustatymo keliaus į tarybą.
Sprendimo projekte siūloma nustatyti perskaičiuotą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bazinę kainą vartotojams, perkantiems paslaugą bute, – 2,94 Eur už 1 kub. m.
Vartotojams, perkantiems paslaugas bute, kuriame įrengta nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema, – 2,89 Eur už 1 kub. m.
Individualių namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms ar šeimos reikmėms, įvaduose – 2,77 Eur už 1 kub. m.
Abonentams, perkantiems paslaugas buities ir komerciniams poreikiams bei perkantiems geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti ir teikti jį abonentams, – 2,86 Eur už 1 kub. m.
Abonentams, perkantiems geriamąjį vandenį, skirtą patalpoms šildyti ir teikiamą vartotojams, ir abonentams, perkantiems geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti ir teikti vartotojams, – 2,76 Eur už 1 kub. m.
Aukščiau nurodytos kainos pateiktos be PVM.
