Speiguota ir snieguota šiųmetė žiema džiugina ne tik vaikus. Štai varkališkis Algirdas Vasiliauskas, nepaisant garbaus amžiaus, irgi turi smagaus darbo – lipdo senius besmegenius! Visą armiją jų yra pristatęs savo sodyboje. Sėdintys, gulintys, čiuožiantys nuo kalno ar aukštyn kojomis stovintys sniego žmogeliukai traukia praeivių dėmesį, o kai sutemus besmegenių kompanija apšviečiama margaspalvėmis girliandomis, vaizdas dar labiau stebina.
Parašyti apie Žemaičių gatvėje, Varkaliuose, išdygusį besmegenių pulką mus paragino į redakciją paskambinęs minėtosios gatvės gyventojas Vytautas. Žmogus sakė norintis pasidžiaugti kaimyno Algirdo puikia iniciatyva, kuri džiaugsmo suteikia jiems visiems.
Taigi suskubome aplankyti pagirtąjį žmogų. Išties, nepastebėti A. Vasiliausko sodybos važiuojant Žemaičių gatve neįmanoma. Seniai besmegeniai jau iš tolo šviečia ryškiaspalviais apdarais mėgaudamiesi gausia vienas kito draugija. Nori nenori, bet išvydus juos šypsena iškart papuošia veidą.
Kad Vasiliauskų sodyboje – besmegenių „susibėgimas“, įspėja ir speciali iškaba. Ji, beje, keičiama – kartais vyksta sueiga, kartais – dūzgės, o kartais kviečia užeiga. O kokių tik sniego žmogeliukų čia prilipdyta! Keliolika ar net keliasdešimt jų pristatyta. Ir kiekvienas turi „ką veikti“. Štai viena kompanija susibūrė į kapelą ir smagiai sau groja su Algirdo jiems parūpintais „instrumentais“, kiti du susikibę lyg patys tikriausi šokėjai, dar vienas parvirtęs ant šono gulinėja, o kitas išvis aukštyn kojomis besąs! Netrūksta ir čiuožiančių atbulomis nuo didelio čia pat sukrauto sniego kalno, kiti išdidžiai stebi „kolegas“. Suręstas ir originalus stalas iš ledo su ant jo stovinčiais varveklių indais. Dar vienas besmegenis sodybos sūpynėse įsitaisęs, o kitas – išdidžiai saugo namų slenkstį. Pastarasis, beje, kitoks – jam artėjantis pavasaris nė motais, nes jis padarytas iš plastiko puodelių. Čia, kaip pabrėžė Algirdas, jo dukra pasidarbavusi.
Būtent dukra ir mažoji anūkė Austėja yra didžiausios Algirdo palaikytojos ir pagalbininkės. Vieną kitą besmegenį ir anūkėlė savarankiškai nulipdė. Tačiau daugiausia iš sniego kuria pats varkališkis.
74-erių senolis nusišypso: „O ką veiksi? Kartais, žiūrėk, gulinėji ant sofos ir kyla mintis dar kokį besmegenį nulipdyti. Žmona iš pradžių sakė, ko aš čia „blūdiju“, bet dabar jau susitaikė.“
Smagu Algirdui matyti, kad praeiviai, kaimynai grožisi jo sukurta besmegenių kompanija, kad netrūksta čia užsukančių mamų su mažais vaikais ir norinčių nusifotografuoti. „Jei visa tai būčiau daręs tik dėl savęs, juk būčiau kieme statęs, o dabar visi mato, visi džiaugiasi. Gerai, kai gali pakelti žmonėms nuotaiką“, – kalbėjo varkališkis.
A. Vasiliauskas sakė, kad tikrai nėra linkęs prie jokio meno, visą gyvenimą dirbęs vairuotoju, o užsiėmimas iš sniego lipdyti įvairias figūras (tarp besmegenių galima pamatyti ir šuniuką) – snieguotos žiemos malonus užsiėmimas. Pasirodo, ši besmegenių sueiga ir linksmos dūzgės – ne pirmasis jo „projektas“. „Bene 2016 metais, kai irgi sniego buvo nemažai, buvau visą krepšinio komandą nulipdęs“, – prisiminė išradingasis mūsų pašnekovas.
Dukros dėka Algirdo ir jo anūkėlės Austėjos besmegeniai buvo pastebėti per Plungės kultūros centro organizuotą konkursą, kuris kvietė siųsti sniego žmogeliukų nuotraukas. „Su savo aukštyn kojomis stovinčiu besmegeniu pelnėme kūrybiškiausio besmegenio nominaciją“, – prisiminė senolis, bet tuoj pat pažymėjo, jog fotografuotas vaizdas tikrai neatstoja to tikrojo. Tad pamatyti Algirdo besmegenių sueigos dalyvius išties verta.
Žemaičių gatvė ne kartą pastebėta socialiniuose tinkluose kaip aktyviai įsijungianti į įvairias smagias akcijas. Kaip teigė Algirdas, svarbu, kad atsiranda žmogus, kuris paragina žmones jose dalyvauti, užfiksuoja malonias akimirkas. Tuo paprastai užsiima jo dukra. O Vasiliauskai neretai ir pavyzdį rodo: kalėdiniu laikotarpiu jų namas vėlgi žiba įvairiomis girliandų lemputėmis ir tuo traukia praeivių akis.
Paklausėme Algirdo, ar nebus gaila žiūrėti į pradedančius tirpti savo sniego kūrinius – juk pavasaris jau čia pat. „Imsiuosi rekonstrukcijos“, –
pajuokavo A. Vasiliauskas ir patikino, kad kol orų sąlygos leis, tol jis rūpinsis, kad jo besmegeniai neprarastų formos.
