Šiandien, ko gero, nerasi nė vieno buto ar namo, kurio gyventojai neturėtų televizoriaus. Televizija tapo vienu iš pagrindinių informacijos šaltinių, dažnai yra kone vienintelė laisvalaikio pramoga, galinti praskaidrinti šaltą ir nuobodų vakarą. O štai V. Mačernio gatvėje esančio daugiabučio gyventojams televizija netikėtai išpurškė didelį neigiamų emocijų fontaną…
Į redakciją atėjusios šio namo gyventojos Elvyra Maliauskienė ir Zita Leliugienė papasakojo, kad bėdos prasidėjo spalio pradžioje. Esą penktajame aukšte gyvenančiai kaimynei R. G. įsivedus kabelinę televiziją, jų pačių ir dar dviejų kaimynų, taip pat neturinčių kabelinės, televizoriai „užtemo“ – neberodo nė vieno kanalo. Moterys pasakojo, kad didžioji dalis laiptinės gyventojų įsivedę kabelinę televiziją, tačiau nė vienam, ją įvedant, jokių problemų nekildavo.
Visagalis kištukas
E. Maliauskienė sakė tuomet paskambinusi į kabelinės televizijos įrengimo darbus atlikusią Plungės kabelinę televiziją, UAB „Parabolė“ filialą, ir pasiteiravo, kas čia nutiko. Moteriai nurodyta, kad tereikia penktajame aukšte esančioje elektros skydinėje „įkišti štepselį“ (bendro naudojimo televizijos antenos kištuką) ir viską kuo geriausiai rodys. Taip ir buvo. Televizoriai visiems keturiems kaimynams, tebesinaudojantiems bendrąja laiptinės antena, vėlei puikiai rodė. Tačiau neilgai.
Pasak E. Maliauskienės, kištuką retkarčiais vis ištraukdavo R. G., tvirtinusi, kad bendrojo naudojimo antena neva prijungta prie jos buto elektros skaitiklių ir padidina jai sąskaitą už elektrą. Taip ir žaista kurį laiką – R. G. kištuką ištraukia, kaimynai vėl atgal įkiša… Kol lapkričio pradžioje R. G., kaip tikino į redakciją atėjusios moterys, „štepselį“ iš viso nupjovė, o tai sukėlė didžiulį kaimynų pasipiktinimą.
Moterys neatsistebi tuo, kaip R. G. drįso kišti nagus prie elektros laidų, savavališkai juos pjaustyti. Jos sutiko, kad galbūt R. G. ir turi papildomų elektros išlaidų, esą netgi siūlė jai už tai kažkiek sumokėti, tačiau moteris kategoriškai atsisakė.
Tegu sprendžia patys?
Pakalbintas „Parabolės“ direktorius Anicetas Paulikas tvirtino ne kartą vykęs į minėtąjį daugiabutį, vis sutvarkydavo ištrauktą kištuką, kol galiausiai nebevažiavo. „Ką mes galim padaryti, jeigu jie tarpusavy nesusišneka?“ – stebėjosi jis.
Direktorius paaiškino, kad laiptinė yra bendro naudojimo patalpa, jokio leidimo iš laiptinės gyventojų gauti nereikia, nes „Parabolė“ tiesiog vykdė kliento, šiuo atveju R. G., pageidavimą turėti kabelinę televiziją.
Anot A. Pauliko, „Parabolė“ nelabai šioje situacijoje tegali padėti ir siūlė kaimynams kaip nors pabandyti susitarti patiems.
Pinigų nenori
Ketvirtadienio vakare ir patys nuvykome apžiūrėti daug triukšmo sukėlusio kištuko, tiksliau išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją. Pabendrauti su mumis išėjo visi keturi nepatenkinti kaimynai, pasirodė ir pati R. G. Moteris atkakliai tvirtino, kad antena esą prijungta prie jos elektros skaitiklių, ir siūlė kam nors iš kaimynų prisijungti anteną prie savųjų: „Tai kolektyvinė antena, kuria besinaudoja šie keturi žmonės, mes visi turim kabelines. Ji eina per mano skaitiklius!“
Taip pat R. G. teigė nenorinti iš kaimynų jokių pinigų. Abiem pusėms ganėtinai sunkiai sekėsi susišnekėti.
Problemos nebėra
Siekdami išsiaiškinti, ar iš tiesų kolektyvinė antena prijungta taip, kaip tvirtina R. G., pagalbos kreipėmės į „Vakarų skirstomųjų tinklų“ Plungės skyriaus vadovą Giedrių Razmą, kuris sutiko padėti išsiaiškinti teisybę.
VST specialistai, nuvykę ir apžiūrėję skydinę, nustatė, kad R. G. vis dėlto buvo neteisi – antenos maitinimas prijungtas ne prie jos skaitiklių, o prie bendro naudojimo. Tad išeitų, kad R. G. neturėjo jokios teisės nukirpti kištuką. Tik štai specialistams apžiūrint skydinę, taip pat pastebėta, kad problemos… nebėra. Nukirptas „štepselis“ sutvarkytas taip, kaip buvo.
Paskambinę E. Maliauskienei, įsitikinome, kad problema iš tiesų dingo. Televizorius ir vėl rodo kuo puikiausiai! Galime tik spėti, kad kištuką sutvarkė tas, kas jį ir nupjovė…
Tikėkimės, ši problema daugiau ramybės netrikdys ir leis kaimynams pagaliau gyventi draugiškai.
