„Čia kaip anglų kolonistai, kurie iš indėnų už saują blizgučių nupirko Manhataną“

Baigiantis metams, Plungės politikai gana aštriai diskutavo apie vėjų jėgainių parkų atsiradimą mūsų rajone. Dar tada kalbėta, kad naudą turi pajusti ne tik ūkininkai, kurių žemėse bus jėgainės, bet ir bendruomenės. Kitaip tariant, vietos bendruomenės neturėtų sutikti su galimų investuotojų siūlomais juokingais 25 000 eurų seniūnijai, kad joms būtina „išsimušti“ gerokai didesnes kompensacijas. Metų pradžioje pasidalyta žinia, kad reikalai lyg ir pajudėjo: nuotoliniame pasitarime Savivaldybės atstovai ir jėgainių statytojai išsakė savo pozicijas dėl projekto įgyvendinimo galimybių ir konkrečių įsipareigojimų. Pirmadienį vėl surengtas pasitarimas, bet… Viskas sustojo, arba, Savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno žodžiais tariant, žengtas žingsnis atgal.

Siūlomi įsipareigojimai
Skaitytojams priminsime, kad metų pabaigoje diskusijos dėl vėjo jėgainių statybos rajone tarp politikų kilo svarstant Plungės rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo klausimą. Paaiškėjo, kad bendrajame plane buvo padaryta techninė klaida, dėl kurios susidarė kolizija – padėtis, kai numatyti vienas kitam prieštaraujantys sprendiniai. O jei tiksliau – plane yra nurodytos teritorijos, kuriose galima statyti vėjo jėgaines, bet nenumatytas šių teritorijų paskirties keitimas.
Tada klaidos ištaisymui politikai nepritarė. Priežastis paprasta – trūksta raštiško investuotojų ir Savivaldybės susitarimo, kuriame atsispindėtų įsipareigojimai – nuo kompensacijų ūkininkams, bendruomenėms iki jėgainių išmontavimo.
Kaip ir minėta, sausio viduryje Savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos iniciatyva šiuo klausimu surengtas nuotolinis pasitarimas. Abi šalys išsakė savo pozicijas dėl projekto įgyvendinimo galimybių ir konkrečių įsipareigojimų.
Savivaldybės atstovai prašė suvienodinti sutarčių su žemės savininkais sąlygas, pervertinti nuomos dydį ir kasmetinį indeksavimą susieti su infliacija, pateikti tikslią transformatorinės įrengimo vietą ir teritorijos dydį, tikslias aukštosios įtampos kabelio tiesimo vietas, kad, esant poreikiui, galėtų planuoti savivaldybės teritorijoje kitus inžinerinius darbus. Savivaldybė siūlė ir kompensacijos skaičiavimo formulę: „Jei 250 mln. eurų investicija kasmet generuotų pajamas, projekto kaštai atsipirktų per septynerius metus (informacija iš rinkos). Tai kasmet sudarytų apie 35,7 mln. eurų pajamų, Plungės rajono savivaldybės bendruomenei būtų skiriama ne mažiau kaip 5 proc. investuotojo gaunamų kasmetinių pajamų (apie 1,786 mln. eurų). Suma Savivaldybei būtų mokama pagal sudarytą sutartį. Šias į biudžetą gautas lėšas Savivaldybė panaudotų bendruomenėms skatinti, švietimui, kultūrai ir sportui.“ Taip pat investuotojų buvo paprašyta mokėti draudimo fondo įmokas, kurios bus reikalingos vėjo jėgainėms išmontuoti ir teritorijoms atkurti, taip pat avarijos, gedimų atvejais.
Na, o Savivaldybė įsipareigotų ištaisyti anksčiau minėtą klaidą bendrajame plane. Taip pat buvo sutarta, jog bendradarbiavimo sutartį rengtų kompetentinga plungiškių parinkta advokatų kompanija, o sutarties paruošimo išlaidas apmokėtų investuojanti šalis.
Statytojų skaičiavimai
Investuotojų atsakymas Savivaldybės administracijos direktorių M. Kauną pasiekė kovo 19 dieną.
Pasitarime uždarajai akcinei bendrovei „Plungės vėjo energija“ atstovavo direktorius Axelis Koppas, projekto vykdytojas Hartwigas Schlueteris, Tobiasas Kohleris ir advokatas Liudgardas Maculevičius. Plungiškių pusėje – Seimo narys Jonas Varkalys, meras Audrius Klišonis, vicemerė Asta Beierle Eigirdienė, M. Kaunas, kai kurie Savivaldybės tarybos nariai, Kantaučių ir Aleksandravo kaimų bendruomenių atstovai ir kt.
Nors investuotojai ir atsiuntė atsakymą į sausio mėnesį surašytą protokolinį susitarimą, tačiau meras A. Klišonis iškart pastebėjo, jog atsakyta tik į vieną iš keturių investuotojams iškeltų pasiūlymų. Tad nieko keisto, kad ir visos kalbos sukosi būtent apie jį. Ko gero, nereikia būti orakulu, kad atspėtum, dėl ko kilo didžiausios diskusijos. Žinoma, dėl pinigų.
Jėgainių statybos projekto vykdytojas H. Schlueteris sakė, kad Plungės savivaldybės siūlomas mokėjimas gali būti traktuojamas kaip korupcijos apraiška. Tad atsiųstame rašte investuotojai pateikė savo siūlymą, kokią naudą suteiktų Plungės rajonui. Anot jų, visų pirma tai būtų per nekilnojamojo turto ir gyventojų pajamų mokesčius.
Kad būtų aiškiau, investuotojų atsiųstame siūlyme rašoma: „Pagal mūsų atliktą vėjo jėgainių būsimosios mokestinės vertės vertinimą vienos jėgainės mokestinė vertė būtų 1 114 142 eurai. Pagal šiuo metu Plungės rajono savivaldybės nustatytą nekilnojamojo turto 0,5 proc. mokesčio tarifą per metus nuo vienos jėgainės į Savivaldybės biudžetą mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis sudarytų 5 570,70 euro. Skaičiuojant mokestį nuo 39 vėjo jėgainių, tai sudarytų 217 257,69 eurus per metus.“ Toliau rašte minima, jog Plungės rajono savivaldybė vėjo jėgainėms galėtų taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą (rašte nurodomi 2 proc. – aut. past.), tada iš vėjo jėgainių parko surenkamas nekilnojamojo turto mokestis sudarytų 869 030,76 euro kiekvienais metais (jei būtų pritaikytas didžiausias 3 proc. tarifas, suma išaugtų iki 1 303 546,14 euro – aut. past.).
Investuotojai paskaičiavo ir koks gyventojų pajamų mokestis grįžtų į Savivaldybės biudžetą. „Planuojama, kad vėjo jėgainių parko vystytojai per metus Plungės rajono gyventojams ir įmonėms už sklypų, skirtų vėjo jėgainėms statyti ir eksploatuoti, nuomą sumokės 582 000 eurų. Šie pinigai atiteks rajono gyventojams, kurie nevykdžius šio projekto jų negautų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas sumas, vietos gyventojai nuo jų mokėtų gyventojų pajamų mokestį (15 proc.) – 87 300 eurų kasmet. 100 proc. šios sumokėto gyventojų pajamų mokesčio sumos Lietuvos Respublikos Vyriausybės būtų skirta Plungės rajono savivaldybei“, – rašoma atsiųstame rašte.
Suskaičiavus investuotojų nurodytas sumas susidaro 956 330 eurų.
Dėl investuotojų pateiktų pasiūlymų plungiškiai turėjo savo nuomonę. Kaip paaiškino meras, pasitarime dalyvavę tarybos nariai sutiko, jog galbūt idėja vėjo jėgaines apmokestinti didesniu nekilnojamojo turto mokesčio tarifu ir gera, bet… suabejota pateiktais skaičiavimais, nes nežinoma, kokia vėjo jėgainės mokestinė vertė bus po penkerių ar dešimties metų.
Dėl gyventojų pajamų mokesčio taip pat niekas neaišku. Nebūtinai visi sklypų savininkai, su kuriais sudarytos sutartys, – Plungės rajono gyventojai. Vadinasi, mokestis nukeliaus į tuos rajonus, kuriuose žmonės deklaravę savo gyvenamąją vietą.
Kaip pastebėjo Plungei atstovaujantys pasitarimo dalyviai, vėjo jėgainių statytojų paskaičiuotos sumos – toli nuo realybės.
Kompensacijoms nėra teisinio pagrindo?
Pagrindinis investuotojų klausimas, kurį jie nuolat kėlė pasitarimo metu, – kokiu teisiniu pagrindu prašoma kompensacijų už vizualinę taršą? Visąlaik akcentuota, kad Europoje didelis dėmesys skiriamas „Žaliajam kursui“ ir atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kad eiti tuo keliu privalo ir Lietuva. Taip pat pabrėžta, jog Lietuvoje nėra kompensavimo mechanizmo.
„Bendruomenės yra susirūpinusios, jos mums užduoda klausimus. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, žodį turi tarti ir bendruomenės. Negalime jų priversti priimti jus. Norime, kad vėjo jėgainės būtų mūsų rajone, bet kad nauda būtų abipusė“, – bandė kompensacijos prašymo pagrindą išaiškinti meras.
„Mūsų tikslas, kad projektas vyktų šimtu procentų skaidriai. Sutinku, kad gyventojai turi pritarti, bet kokiais teisiniais būdais mokėti kompensacijas? Tai neturėtų būti lemiamas projekto vystymo faktorius. Neturėtų būti atliekami mokėjimai, nes tai lemtų bendruomenių sprendimą“, – savo pozicijos laikėsi investuotojai.
„Diskutuojama tik apie vizualinę taršą, bet yra ir kitų. Žmonės tikrai norėtų kompensacijų. Nes mes ten gyvename, dėl vėjo jėgainių parko nuvertėja nekilnojamasis turtas, gyvenvietė darosi nepatraukli galimiems naujakuriams“, – bendruomenių poziciją dėstė Aleksandravo kaimo bendruomenės „Vizijos“ atstovė Irena Stražinskaitė-Glinskienė.
„Elektromagnetinės bangos, vibracija – visos šios pastabos žinomos. Bet atliekant poveikio aplinkai vertinimą tai taip pat įvertinama. Jei nustatoma, kad neturi poveikio žmogaus sveikatai, projektas negali būti stabdomas. Vien vizualus aplinkos pasikeitimas neturi įtakos vertinimui. Kadangi nėra teisinio pagrindo kompensacijoms, būtų nusikaltimas jas mokėti. Reikia ieškoti alternatyvų“, – nusileisti neketino ir investuotojai.
Seimo narys J. Varkalys džiaugėsi, kad milijoninės investicijos ateina į Plungę, ir atkreipė dėmesį, kad greičiausiai be teisininkų pagalbos šalims susitarti nepavyks. Parlamentaras sutiko, kad nėra kompensavimo mechanizmo, bet akcentavo ir tai, kad bendruomenės yra juridiniai asmenys, turintys paramos gavėjo statusą, tad yra galimybė pasirašyti bendradarbiavimo sutartis, susitarti dėl kokių nors bendrų socialinių projektų ar pan.
Žingsnis atgal
Kadangi nė viena šalis nenusileido, o diskusija tapo panašesnė į antklodės tampymą, vicemerė Asta Beierle Eigirdienė šviesiai tiesiai tarė investuotojams: „Panašu, kad šiandien svarbiausias klausimas, kiek jūs pasiruošę mokėti, o įstatymų bazę galima sudėlioti.“
Reikia pastebėti, kad plungiškius investuotojų atsakymas, kad negali pažadėti nieko konkretaus, kad pirmuosiuose susitikimuose neva nebuvo kalbos apie kažkokius papildomus mokėjimus, kad jų pasiūlytas variantas – geriausias ir teisėčiausias, nuvylė.
„Grįžtame dar žemiau pradinio taško. Klausimas vienas: nori investuotojai tartis su bendruomenėmis ar ne. Manote, kad atėjote į neišprususią visuomenę. Ginsime žmones. Pasirašydami sutartis žmonės lygino kainą su kviečių, neįvertinę infliacijos ir pan. Kalbant apie paramą, čia kaip anglų kolonistai, kurie iš indėnų už saują blizgučių nupirko Manhataną. Nebesame indėnai. Siūlyčiau investuotojams grįžti namo ir dar pagalvoti“, – savo pastebėjimus išsakė tarybos narys Liudas Skierus.
„Grįžome metus atgal. Laukėme konstruktyvių pasiūlymų, bet… Šią dieną einame ne į priekį, o atgal“, – liūdnai konstatavo administracijos direktorius M. Kaunas.
„Jei dar norite investuoti Plungėje, informuokite mus. Tada mes taip pat informuosime teisininkus. Derybas organizuos jie“, – be rezultatų dvi valandas vykusį pasitarimą užbaigė meras.
Remiantis pirmine informacija, investicijos į vėjo jėgainių parką siektų apie 250 mln. eurų. UAB „Plungės vėjo energija“ norėtų pastatyti 20 vėjo jėgainių Žlibinų seniūnijoje, 19 – Šateikių (Aleksandrave) ir Nausodžio seniūnijose.