Privalomas mokinių testavimas vis dar kelia priešpriešą: bręsta streikas?

Jau keletą savaičių Plungės rajono savivaldybėje dalis pradinukų yra grįžę į mokyklinius suolus su privaloma sąlyga – kad periodiškai testuosis kaupinių metodu. Nesutikę to daryti liko mokytis nuotoliniu būdu. Tačiau situacija – įkaitusi. Tėvai, nepatenkinti dėl Plungės rajono savivaldybės sprendimo, kai kontaktinis ugdymas galimas tik sutikus testuotis, ne tik siuntė ir tebesiunčia įvairius skundus, raštus, pretenzijas ministerijoms, premjerei, Savivaldybės vadovams, kitoms institucijoms, bet ir imasi kitų protesto priemonių. Štai ši savaitė prasidėjo, kaip teigiama, įspėjamąja akcija, kai nuotoliniu būdu besimokantys vaikai (tiksliau, jų tėvai) neprisijungė prie pamokų. Savo ruožtu Plungės rajono savivaldybė imasi kitų žingsnių – siekia, kad į kontaktinį ugdymą, taikant saugaus grįžimo į mokyklą modelį – su testavimusi, – sugrįžtų ir 5–6 klasių mokiniai.

Nuo tylios akcijos iki garsaus streiko?
Dar praėjusio sekmadienio vakarą į grupę „Vieningi Plungės tėvai“ feisbuke susibūrę žmonės ėmė tartis, rinkti informaciją, kas, kokiose mokyklose palaikytų minėtąją akciją. Atsirado parodytą iniciatyvą labai palaikančių ir raginančių prie jos prisidėti, buvo ir abejojančių šio žingsnio sėkme ir nauda.
Pirmadienio rytą „nebyli“ akcija įvyko – dalis vaikų, besimokančių iš namų, prie pamokų neprisijungė. Kiek tokių buvo, duomenų nėra (Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius statistikos nefiksavo – aut. past.).
Redakciją pasiekė informacija, jog Šateikių pagrindinėje mokykloje buvo klasė, kuri šimtu procentų vieningai palaikė kvietimą ignoruoti prisijungimą, kitose švietimo įstaigose neprisijungusių pradinukų buvo pavieniai.
„Čia mes ne principų laikydamiesi rengiame akciją. Tiesiog kovojame už savo teises. Pažiūrėkit, kitose savivaldybėse, kur koronaviruso statistika kur kas blogesnė, vaikai išėjo į mokyklas be jokių testų! O kuo Plungė išskirtinė? Norime, kad ir mūsų vaikai grįžtų. Juk nuo tokio mokymosi kenčia ir mokslo rezultatai, ir vaiko sveikata: akys, stuburas… Tikimės, kad pagaliau būsime išgirsti, kad mūsų akcija atkreips dėmesį, jei ne, teks ieškoti kitų priemonių“, – viena kitai antrino į redakciją pirmadienio ryte paskambinusios moterys.
Panašu, kad „nebylioji“ akcija, kai nuspręsta tarti „ne“ nuotoliniam mokymui, norimo rezultato nedavė. Netrukus pasirodė žinia, kad turima planų prie Plungės rajono savivaldybės surengti streiką – renkama informacija, kiek būtų šią idėją palaikančių plungiškių tėvų.
Savo vaikų teisę į mokslą be jokio testavimo „vieningais Plungės tėvais“ pasiskelbę žmonės planuoja ginti ir teisiniu keliu: renkamos lėšos advokato paslaugoms apmokėti. Gali būti, jog Plungės rajono savivaldybei teks savo sprendimo teisėtumą įrodyti teisme.
„Atsarga gėdos nedaro“
Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, vertindamas prie nuotolinio ugdymo likusių pradinukų tėvų veiksmus, akcentavo, kad, jo žiniomis, prie pirmadienio akcijos prisijungė tik pavieniai asmenys: „Nematėme prasmės fiksuoti šio skaičiaus. Alsėdžių ir Platelių mokyklose tokių atvejų nebuvo apskritai. Didžiausia problema, kad šioje situacijoje dėl testavimo visi naudojasi skirtingais informacijos šaltiniais.“
Vedėjas įsitikinęs, jog Plungės rajono savivaldybės pasirinktas saugaus grįžimo į mokyklas modelis yra teisingas. Tokį sprendimą palaiko šalies premjerė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. O ir pastarųjų dienų koronaviruso tendencijos šalyje kelia nerimą. „Nerimą keliančių ženklų atsiranda ir pas mus, todėl atsarga gėdos nedaro“, – turėdamas omenyje kaupinių metodu atliekamo testavimo kaip prevencinės priemonės prieš koronavirusą naudą, sakė G. Rimeikis.
Jo manymu, ne tik Vyriausybės reikalas turi būti viruso suvaldymas. Tai esą turėtų rūpėti ir visuomenei. Todėl reikia stengtis padaryti viską, kad grįžimas į normalų gyvenimą nebūtų trumpalaikis.
Beje, netruko pasirodyti dar kita informacija – esą nuotoliniu būdu mokomi pradinukai bus jungiami į jungtines klases, mokysis po pietų ir su kitais jiems priskirtais pedagogais. „Kol kas tikrai nepritarėme tokiems sprendimams. Šis klausimas turbūt aktualiausias „Ryto“ ir Senamiesčio mokykloms. Šiuo metu ugdymas organizuojamas hibridiniu principu. Kai kurie mokytojai dirba su vaizdo kameromis ir integruotais mikrofonais, kitur – su specialiomis „Bluetooth“ ausinėmis. Apskritai mokytojai šiuo metu yra tie, kuriems tenka didžiausia atsakomybė. Jie verti didžiausios pagarbos, o neretai sulaukia tik tėvų priekaištų ir nepasitenkinimo“, – pažymėjo G. Rimeikis.
Siekia į klases grąžinti penktokus ir šeštokus
Plungės rajono savivaldybėje šiuo metu į kontaktinį ugdymą naudojant testavimą kaupinių metodu yra sugrįžę 705 pradinukai – 61 klasė. Iš viso pradinių klasių mokinių rajone yra 1 305.
Iki šiol moksleivių testavimas kaupinių metodu vyko kas 7 dienas. Šią procedūrą atlikdavo visuomenės sveikatos specialistas mokykloje. Nuo balandžio 19 dienos vyks savitestavimas, kai mėginį vaikai, pamokyti specialisto, sau paims patys.
Balandžio 13 dieną Savivaldybėje įvyko pasitarimas dėl galimybės atnaujinti kontaktinį ugdymą ir vyresnių klasių mokiniams. Įvertinę testavimo apimtis, gautus rezultatus ir gana sklandžiai vykstantį pradinukų mokymą kontaktiniu būdu, susitikimo dalyviai išreiškė mintį, kad Plungės rajono savivaldybė galėtų būti pirmoji savivaldybė Lietuvoje, kuri pradėtų vyresnių klasių mokinių grįžimo į mokyklas procesą, plėsdama testavimo apimtis ir kitose vaikų amžiaus grupėse.
Plungės rajono savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę dėl galimybės atnaujinti kontaktinį ugdymą 5–6 klasių moksleiviams.
„Kol kas labai didelių vilčių į tai nereikėtų dėti, kadangi sprendimas Vyriausybėje tikrai nėra ne tik priimtas, bet ir svarstytas. Mokyklose tik atliekame apklausas, kiek būtų tokių mokinių“, – paaiškino G. Rimeikis.
Administracijos direktorius: „Rezultatas kalba už save“
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas pabrėžė, jog ne vienas administracijos vadovas priima sprendimus šioje situacijoje.
„Yra operacijų centras, kuris svarsto minėtuosius klausimus. Mano asmeninė nuomonė galėtų būti ir kitokia, bet yra daugumos specialistų sprendimai. Retorinis klausimas: kaip Savivaldybei elgtis, kai dalis tėvų prašo užtikrinti vaikų saugumą, o dalis nori eiti galimai nesaugiu keliu? Sakoma, kad neatsiklausiame bendruomenės, o kodėl šiuo metu daugiau kaip pusė pradinukų (daugiau nei 700) mokosi kontaktiniu būdu? Suprantu, daugelis piktinasi, bet rezultatas kalba už save – protrūkių mokyklose nenustatome. Tad kuriuos tėvelius palaikyti – tuos, kurie nori saugiai vaiką vesti į mokyklą, ar tuos, kurie nesutinka testuotis? Meras inicijavo, kad būtų leidžiama 5–6 klasių mokiniams taip pat grįžti į mokyklas, nors Lietuvoje to dar negalima. Gal Plungė bus pirmoji? Bendruomenes apklausiame, taigi nėra taip, kad niekas neatsiklausia“, – savo nuomonę dėstė M. Kaunas.