Rietavo savivaldybės gyventojai tabako gaminius vartoja rečiau nei statistinis lietuvis. Tokius duomenis rodo pernai šioje savivaldybėje atliktas suaugusiųjų gyvensenos tyrimas. Tačiau rūkančiųjų rietaviškių skaičius vis dar išlieka nemažas, todėl sveikatos priežiūros specialistai primena apie cigarečių keliamą riziką susirgti pavojingomis ligomis.
Grėsmė ne tik rūkančiam
Rietavo savivaldybėje atlikto visuomenės sveikatos stebėsenos tyrimo duomenimis, suaugusiųjų rietaviškių, kurie per pastarąsias 30 dienų kasdien rūkė tabako gaminius, dalis siekė 13,9 proc. Tuo metu visoje Lietuvoje tokių rūkalių buvo 17,3 proc. Tačiau nors kraštiečiai kasdien cigarečių surūko mažiau už vidutinį lietuvį, rūkymo keliamos pasekmės toliau nerimą kelia sveikatos priežiūros specialistams, o šiam susirūpinimui išties yra pagrindas.
Nacionalinis vėžio institutas skelbia nedžiuginančią statistiką: tabako rūkymas yra pagrindinis tarp visų žinomų onkologinių ligų rizikos veiksnių. Prisidegta cigaretė lemia daugiau nei 90 proc. plaučių vėžio atvejų, o šia liga rūkantieji serga 10–20 kartų dažniau nei šio žalingo įpročio neturintys žmonės.
Net ir ne patys didžiausi rūkaliai patenka į daugybės vėžio formų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligų susirgimo riziką. Tačiau tai nėra vienintelės pasekmės žmogaus sveikatai – dėl rūkymo sulėtėja žaizdų gijimas, padidindamas odos infekcijų grėsmę, taip pat gali išsivystyti reumatoidinis artritas bei galų gale rūkymo pažeistos kraujagyslės paskatina ir vyrų nevaisingumą.
Cigaretės dūmo atsisakęs žmogus gali apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius. Tyrimų įrodyta, jog būdami šalia rūkančiojo ir priverstinai kvėpuodami tabako dūmais užterštu oru žmonės rūko pasyviai. Anot sveikatos specialistų, pasyvusis rūkymas gali būti ankstyvos mirties ir daugelio ligų priežastimi. Jis skatina plaučių vėžį, koronarinę širdies ligą, kvėpavimo takų ligas, sunkina bronchinės astmos eigą.
Kviečia jungtis prie iniciatyvos
Cigarečių keliama žala yra milžiniška, todėl jau daugiau nei tris dešimtmečius gegužės 31-ąją siekiama atkreipti ypatingą dėmesį į rūkymo pavojus. Pavasario pabaigą Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi Pasauline diena be tabako. Tądien ne tik kalbama apie rūkymo žalą, bet ir raginama atsisakyti šio žalingo įpročio.
Detalesnis žinojimas apie cigarečių rūkymą ir apie tai, kur slypi didžiausia žala, galėtų paskatinti žmones atsisakyti šio įpročio. Šviečiamąja veikla užsiimantys sveikatos priežiūros specialistai rūpinasi, kad kuo išsamesnė informacija pasiektų didesnę žmonių auditoriją. Tokią informaciją teikia ir Nacionalinis vėžio institutas: jo duomenimis, cigarečių degimas itin aukštoje temperatūroje yra ypač žalingas. Tuo metu cigaretės į orą išskiria apie šimtą nuodingų medžiagų – kancerogenų. Šie nuodai yra sveikųjų organizmo ląstelių ardytojai bei pagrindiniai vėžio sukėlėjai.
Cigaretėms degant 600 laipsnių siekiančioje temperatūroje išsiskiria nuodingos dervos ir anglies dvideginis. Pastarasis ypač žaloja organizmą, todėl yra pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tuo metu degant cigaretei išsiskiria ir narkotinių medžiagų grupei priskiriamas nikotinas – anot mokslininkų, nors jis ir sukelia šio žalingo įpročio priklausomybę, vis dėlto nėra laikomas pagrindine anksčiau minėtų ligų priežastimi.
Išeitys – paprastos
Nors rūkymo sukeltos ligos gali sukelti ne vienam žmogui stiprų nerimą, gera žinia yra ta, kad metus rūkyti smarkiai sumažėja ligų ir mirties rizika. JAV sveikatos sistemos „HealthCare.gov“ duomenimis, cigaretės dūmo atsisakymas iki 40 metų sumažina riziką susirgti su rūkymu susijusiomis ligomis net 90 proc. Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų rizika jau sumažėja po pirmųjų metų metus rūkyti, insulto pavojus tampa dukart mažesnis per 2–5 metus, o rizika sulaukti dažniausios rūkančiųjų ligos, plaučių vėžio, sumažėja per 10 metų.
Be abejo, svarstantiems apie šio žalingo įpročio atsisakymą egzistuoja ir daugiau priemonių, kurios gali padėti tą padaryti. Viena jų – atvirumas sveikos gyvensenos idėjoms. Tai apima tiek subalansuotą mitybą, tiek sportą ar aktyvų laisvalaikį lauke. Psichologų įrodyta, jog pastarosios priemonės padeda gerinti tiek fizinę, tiek psichologinę savijautą. O tai, atsižvelgiant į šių dienų kontekstą, yra itin svarbu. Be abejo, nusprendusiems imtis sveikos gyvensenos ar atsisakyti žalingų įpročių rekomenduotina pasitarti ir su savo srities specialistais.
