Į „Plungės“ laikraščio redakciją paskambinusi 62 metų Rietavo savivaldybės Medingėnų kaimo gyventoja Aldona Žymontienė virkaudama dėstė savo bėdas: kad jau daugiau nei metai jos nelanko dukra, tris pastarąsias dienas ji nieko nevalgiusi, o dar turinti informacijos apie dokumentų klastojimą ir norinti ją paviešinti. Taigi pas ją turėtų atvykti žurnalistai.
Kad medingėniškės problemas išspręstume kuo operatyviau, kartu pasikvietėme Rietavo policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio tyrėją Gintautą Mickų ir Medingėnų seniūnijos socialinę darbuotoją Rimą Kalnikaitę.
Anksčiau fondo veiklą liaupsino
Ir policijos pareigūnas, ir socialinė darbuotoja A. Žymontienę puikiai pažįsta. Pasak jų, ta moteris labai įnoringa, daug kam turinti įvairių priekaištų, todėl jos namuose ne sykį tekę lankytis. Be to, A. Žymontienė neįgali, jai reikalinga nuolatinė socialinė pagalba – ir namuose, ir tvarkant įvairius reikalus. „Aldona visiems kelia didelius reikalavimus, o jei jie nevykdomi, kelia triukšmą, kreipiasi į įvairias institucijas. Kartais dėl šventos ramybės padarome net ir daugiau negu mums priklauso“, – sakė R. Kalnikaitė.
A. Žymontienė savo pasakojimą pradėjo nuo dukros. Išdėsčiusi, ko ji prikrėtė vaikystėje ir jaunystėje, medingėniškė perėjo prie kitos temos – apie dukros įsteigtą labdaros ir paramos fondą „Širdies šviesa“, kuris registruotas Medingėnuose, A. Žymontienės adresu.
„Plungės“ laikraštyje apie miglotus fondo „Širdies šviesa“ reikalus esame ne kartą rašę. Tiesa, tada A. Žymontienė ir savo dukrą, ir jos labdaringą veiklą žmonių labui labai gyrė. Ir pati sakė prie fondo, kiek galinti, prisidedanti. Dabar medingėniškė kepurę jau apsukusi – esą fondo veikla jai niekada nepatikusi, kėlusi įtarimą, o gražiai kalbėjusi tik dėl to, kad dukros nenorėjusi įduoti.
Įžvelgia klastojimą ir sukčiavimą
„Kartą aš buvau ją įkalbėjusi baigti su tuo pinigų rinkimu, bet paskui ji ir vėl pradėjo. O dabar kas vyksta, aš ir pagalvoti bijau“, – sakė A. Žymontienė. Jos žiniomis, „Širdies šviesa“ savo veiklą tebevykdo, tiksliau, vieną dalį savo veiklos – renka pinigus. „Aš tai galiu įrodyti dokumentais, kuriuos vienas žmogus rado Rietave, šiukšlių konteineryje, ir man atvežė. Visa tai turi būti susegta ir saugoma, o ne išmesta“, – rodydama „Širdies šviesos“ antspaudu pažymėtus popierius, kaltinimais svaidėsi moteris.
Ko A. Žymontienė nori iš policijos? Kad imtųsi tyrimo ir išsiaiškintų, kas ir kada tuos popierius išmetė ir kokia pinigų suma po jais slepiasi. Kadangi tie popieriai – ne visas dokumentas, o tik antspauduota šaknelė (ant kurios nėra netgi datos – aut. past.), laikyti jį svariu įrodymu sudėtinga. Tačiau medingėniškė reikalavo, kad tyrėjas G. Mickus vežtųsi tuos popierius į policijos komisariatą ir viską išsiaiškintų. Po kurio laiko moteris persigalvojo – atsiėmė iš pareigūno popierius ir pasakė, jog nieko tirti nereikia. „Jūs pagaliau apsispręskite, ko norite. Dabar popierių neduodate, o paskui sakysite, kad policija nieko nedaro“, – kalbėjo pareigūnas. G. Mickus jos dar pasiteiravo, ar ji galinti pasakyti žmonių, kažką žinančių apie dabartinę fondo veiklą, pavardes. „Pavardes žinau, bet nesakysiu – o kas čia norės rankas teptis“, – atsakė ji.
„Tą gyvatę reikia pribaigti“, – baigdama kalbėti apie fondą, ištarė medingėniškė. „O kas ta gyvatė?“ – pasidomėjo pareigūnas. Anot A. Žymontienės, ji kalba apie „Širdies šviesą“, kurią reikia likviduoti ir išregistruoti.
Vakarienei – dubenėlis svogūnų
Kita A. Žymontienės problema, kaip jau minėjome, – kad ji, būdama neįgali, likusi viena, kad dukra jos nelanko. Paklausta, kodėl taip atsitiko, kad dukra pas ją jau daugiau nei metus neatvyko, moteris atsakė: „Keršija. Už tai, kad liepiau uždaryti fondą ir neleidau daugiau vogti“. Dėl to esą dukra išlėkė iš namų, jos išsižadėjo ir nebeatvyksta. Kur ji gyvena? Medingėniškė sakė to nežinanti – rodos, Rietave, o gal ir kur kitur išvykusi.
Moteris ašarodama pasakojo, kad ji vos bepakylanti iš lovos, kad jau tris dienas nieko dorai nevalgiusi, o vakarienei turėsianti tik dubenėlį actu apipiltų svogūnų. Išeitų, kad neįgali pensininkė niekam nerūpi? Pasak socialinės darbuotojos R. Kalnikaitės, taip tikrai nėra. Seniūnija A. Žymontiene rūpinasi ir netgi daugiau nei visais kitais. Jai esanti priskirta moteris, kuri malkų prineša, į parduotuvę nueina, valgyti pagamina ir namus aptvarko. „Tačiau mūsų Aldonai to per mažai, ji, ko gero, norėtų, kad seniūnija ja rūpintųsi 24 valandas per parą“, – sakė socialinė darbuotoja. Anot R. Kalnikaitės, moteriai buvo siūlyta per žiemą į globos namus važiuoti, bet ji nenorinti. „Aš į kalėjimą nevažiuosiu. Geriau jau prisitrauksiu oro į švirkštą ir susileisiu jį į veną“, – esą gąsdino medingėniškė.
Dukrą – į teismą
Nors A. Žymontienė ir guodėsi visiškai neturinti sveikatos, pasirodo, kai kam jėgų ji negaili – medingėniškė esą ruošiasi bylinėtis su savo dukra. „O kaip aš nesibylinėsiu, jei dukra manęs nežiūri, išlaikymo neskiria, o dar iš banko paimtą paskolą už ją turiu grąžinti“, – kalbėjo moteris. Anot jos, dukra iš banko paėmė neva didžiulę paskolą ir negrąžina. Kadangi A. Žymontienė sutartį pasirašė kaip laiduotoja, tai jai ir grąžinti tenka – apie 70 eurų per mėnesį. Tai patvirtina ir seniūnijos darbuotojai, kurie visišką negalią turinčios A. Žymontienės pinigus pristato į banką.
O gal A. Žymontienei nereikėtų dukros skųsti, juodinti, duoti į teismą? Gal geriau būtų ją susirasti ir susitaikyti? „Tai kad ji mane likimo valiai paliko. Kai buvo maža, aš tai turėjau ją prižiūrėti, rūpintis. O ji tai nebeprivalo?“ – klausė A. Žymontienė. Pareigūnas ir socialinė darbuotoja į tokius jos žodžius atsakė tik tiek: „Rūpintis vaiku buvo jūsų, kaip motinos, pareiga. Ji dabar privalėtų rūpintis jumis, bet taip nėra. Ir mes jūsų nesantaikos neišspręsime“.
Bandėme telefonu susisiekti su fondu „Širdies šviesa“, tačiau net ryšio operatorius informavo, kad registruotu telefonu su fondu susisiekti neįmanoma.
Paskolų refinansavimas ir greitieji kreditai internetu paskolos-internetu.eu
