Rietavo gatvės pabaigoje, ties Plungės miesto riba, gyvenanti Stasė Grišmanauskienė sakė nesuprantanti, kas, kada ir kokiais tikslais pakeitė Plungės miesto ribą. Anksčiau ji neva buvusi atokiau, o dabar keliais metrais priartėjusi ir jau lipanti į jos daržo lysves. Moteris jaučiasi tarsi būtų apvagiama – mat daržo sklypą ji esanti išsipirkusi, o dabar jis gerokai susiaurinamas. Kaip šitaip gali būti, argi privati nuosavybė nebėra šventas dalykas, – klausė į redakciją paskambinusi moteris.
S. Grišmanauskienės daržas yra paskutinis miesto ribose. Ji nėra vienintelė sklypo savininkė, jų yra keliolika (sklypas išdalytas ruoželiais), tačiau kraštinis prie miesto ribos – būtent S. Grišmanauskienės daržas.
Moteris sakė daugelį metų valdytą daržo dalį įsigijusi daugiau nei prieš dešimt metų. 1998 metais pabraižytame sklypo plane buvo nurodyta, jog jai priklauso 809 kv. m žemės. 2006-aisiais S. Grišmanauskienė kartu su kaimynais nusipirko dar ruoželį žemės. Tuomet buvo parengtas sklypo detalusis planas. „Tada į dokumentą pernelyg nesigilinau, pasirašiau jį, ir tiek“, – kalbėjo moteris.
Kelerius metus S. Grišmanauskienės turimi sklypo nuosavybės dokumentai gulėjo stalčiuje. Į juos moteris pažvelgė visai neseniai, sužinojusi, kad už miesto ribos (jau kaimo teritorijoje) esantis sklypas, kuris ribojasi su jos daržu, jau turi naują šeimininką ir kad netrukus bus daromas detalusis sklypo planas.
Dabar, lygindama 1998-ųjų sklypo planą ir 2006 metais parengtą detalųjį planą, S. Grišmanauskienė sako įžvelgianti, kad miesto riba yra pakitusi. Jos akiai, linija paslinkta į miesto pusę. O tai reiškia, jog nurėžiama dalis daržo – ji netenka ir vaismedžių, ir kelių lysvių. Moteriai kyla daug klausimų: kada ir kodėl pakeista miesto riba, kas be jos žinios koregavo sklypo dydį, ar ji atgaus žemę, už kurią yra sumokėjusi pinigus?
Tądien, kai kalbėjome su S. Grišmanauskiene, jos darže sutikome kadastrinius matavimus atliekantį matininką Alvydą Ketvirtį. Jis teigė esąs ne S. Grišmanauskienės darže, o ant Plungės miesto ribos, kurią pagal koordinates tiksliai rodo jo turimas prietaisas. „Aš jums sakau: čia yra miesto riba. Iki jos – jūsų žemė, už jos – jau kaimo teritorija ir kito žmogaus žemės“, – S. Grišmanauskienei sakė A. Ketvirtis. Toje vietoje jis ir riboženklį įkalė bei uždraudė moteriai jį liesti. Beje, tas riboženklis – tarp S. Grišmanauskienės lysvių. Dalis daržo, vaismedžiai ir vaiskrūmiai lieka jau už riboženklio.
Ką visa tai reiškia – ar tikrai miesto riba pakeista, ar matininko prietaisas blogai rodo, ar S. Grišmanauskienė daug metų ne tik savo sklypu, bet ir už miesto ribos esančiu ruoželiu naudojosi?
Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus žemėtvarkininkas Vaclovas Matavičius tikina, jog čia jokios klaidos nėra. Jo teigimu, S. Grišmanauskienė tik mano, kad miesto riba turėtų būti kiek toliau, tačiau dokumentai, riboženkliai ir prietaisai rodo ką kita – kad ta riba eina nurėždama dalį daržo. O tai reiškia, jog moteris daug metų naudojasi ne savo žeme.
V. Matavičiaus teigimu, Plungės miesto ribos patvirtintos 1971 metais. 2001 metų lapkričio 20 dienos Vyriausybės nutarimu ji buvo koreguota ir nuo to laiko nebekito. „Nei Savivaldybė, nei žemėtvarkininkai, nei matininkai miesto ribų kaitalioti negali – niekas, išskyrus Vyriausybę, tokių teisių neturi. Be to, norint koreguoti, reikia ir rimtą motyvą turėti, ir apie 200 000 litų“, – sakė V. Matavičius.
2001 metais Plungės miesto riba buvo koreguojama tik tam tikrose vietose. Toje vietoje, apie kurią kalba S. Grišmanauskienė, žemėtvarkininko teigimu, ji išliko tokia, kokia buvo 1971 metų plane. Ribos keitėsi tik prie tuometinės Plungės žemės ūkio mokyklos (mat mokykla buvo mieste, o jos pagalbiniai pastatai – kaime), prie Specialiosios mokyklos (miesto riba mokykla dalijo perpus), prie vieno privataus sklypo (nes riba kirto gyvenamąjį namą) bei keliose vietose pramoniniame rajone (žiūrėta, kad riba nedalytų įmonių teritorijų).
O gal matininko prietaisas meluoja? Pasak V. Matavičiaus, matuojant mieste, jokie nukrypimai neįmanomi, viskas labai tikslu, nes žemės kadastriniai matavimai atliekami pagal LKS 94 koordinates.
V. Matavičiaus teigimu, S. Grišmanauskienė yra užėmusi svetimą žemę ir, atėjus naujajam šeimininkui, jai teks trauktis. „Savavališkas žemės užėmimas – rimtas reikalas. Jei geruoju nepasitrauks, už tai dar ir nuobaudą iki 3 000 litų gali užsitraukti. Labai blogai, kad žmogus savo sklypo ribų nežino“, – sakė V. Matavičius.
