Dažniausiai įvairių pretenzijų darbdaviams turi darbuotojai. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai finansiškai nuo darbuotojo nukenčia darbdavys. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose paskelbtas nuosprendis, kuriuo Tauragės rajono gyventojas V. S. pripažintas kaltu dėl vilkiko pasisavinimo iš Plungėje registruotos įmonės. Vyras ne tik užsidirbo teistumą, bet ir turės gerokai patuštinti piniginę.
Kaltinimas
Iki šiol V. S. teismų slenkstį mynė tris kartus. Paskutinįsyk Klaipėdos apygardos teismas už kontrabandą tauragiškiui skyrė 15 600 litų (4 518 Eur) baudą su turto konfiskavimu. Vyras bausmės dar neatlikęs – antstoliai pateikė duomenis, jog liko nesumokėta 4 468,49 euro.
Šįkart Tauragės rajono gyventojas kaltintas tuo, kad 2019-ųjų balandžio mėnesį įdarbintas vairuotoju komandiruotės metu nuvyko į Jungtinę Karalystę pargabenti bendrovės įsigytų transporto priemonių ir nuo tų metų liepos 26-osios iki rugpjūčio 6-osios paėmęs jam patikėtą vilkiką DAF XF 105 neperdavė jo darbdaviui ir taip jį pasisavino. Bendrovei padaryta 6 069,64 euro turtinė žala.
Užsiėmė nelegalia veikla?
V. S. savo kaltės nepripažino ir teisme papasakojo, kad jam buvo pasiūlyta vykti į Angliją ir parvairuoti įsigytą vilkiką. Įmonė nupirko lėktuvo bilietus ir davė banko korteles, kuriomis turėjo sumokėti už degalus ir apmokėti kitas išlaidas, susijusias su darbu. Vyras pasirašė, kad yra atsakingas už minėtąjį sunkvežimį.
Nuskridęs į Angliją bendrovės nupirktu vilkiku važiavo namo, tačiau esą mašina sugedo, todėl ją paliko vadovo nurodytoje vietoje ir savaitę laiko gyveno įmonės atstovo bute. Tada bendrovė įsigijo kitą automobilį. Įmonės atstovas neva pasakęs, kad mašiną reikės parvairuoti į Lietuvą, tačiau paskui buvo nurodyta ta neregistruota transporto priemone vežti Anglijoje krovinius į uostą.
Tad V. S. pradėjęs dirbti. Apie dvi savaites vežiojęs į uostą krovinius, nors to daryti negalėjo, nes neturėjo reikiamų dokumentų, licencijų. Į jo vairuojamą automobilį ėmę krauti neaiškius krovinius.
Kaltinamasis sakė buvęs įsitikinęs, kad daiktai – vogti. Dėl šių krovinių skambinęs Lietuvos policijai, tačiau pareigūnai neva niekuo nepagelbėjo. Apie sprendimą grįžti pranešęs bendrovės atstovui, bet šis vis tiek liepė toliau dirbti. Pasiskolinęs pinigų persikėlė į Prancūzijos Kalė uostą, vilkiką su dokumentais ir rakteliais palikęs aikštelėje.
Grįžęs iškart nuėjo į policiją ir papasakojo, kur ir kokius krovinius krovė. Neneigė, jog apie paliktą automobilį iškart neinformavo nei darbdavio, nei teisėsaugos institucijų, nes pyko, kad Anglijoje turėjo užsiimti nelegalia veikla, be to, norėjo, kad bendrovė su juo atsiskaitytų.
Vyras neigė pasisavinęs sunkvežimį, o banko korteles per policiją grąžino bendrovei.
Anksčiau konfliktų nebuvo
Bendrovės atstovas teisme patvirtino, kad V. S. dirbo vairuotoju ir buvo išsiųstas į Airiją parvairuoti nupirkto vilkiko ir transportuoti atskirai įsigytų puspriekabių. Atstovas nepaneigė ir to, kad vietoje sugedusio vieno vilkiko buvo nupirktas kitas ir su juo tauragiškis gabeno puspriekabes į uostą. Per dvi savaites transportavo 5 ar 6 puspriekabes, paskui kažkas atsitiko, pasakė, kad daugiau nedirbs, kad važiuoja namo, liepė pervesti atsiskaitymą į sugyventinės banko kortelę. Po to ilgai buvo dingęs, neatsakė nei į telefono skambučius, nei į žinutes. Po kurio laiko pradėjo rašyti žinutes, atsisakė pasakyti, kur yra vilkikas, vengė susitikti.
Pasak bendrovės atstovo, anksčiau su vairuotoju konfliktų nebuvo. Jo manymu, V. S. vilkiką prarado, pardavė ar paslėpė.
Vilkiko nerado
Bendrovės atstovas paprašė, kad pažįstami asmenys, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, patikrintų vietą, kur vairuotojas galimai paliko sunkvežimį, tačiau jo toje vietoje nerado.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte taip pat užfiksuota, jog iš Esekso policijos gauta informacija apie tai, kad vilkikas pagal nurodytas koordinates nerastas. Ten yra pėsčiųjų takas ir nėra galimybės įvažiuoti automobiliui. Šalia esanti stovėjimo vieta per maža, kad būtų galima pastatyti didelę transporto priemonę.
Bausmė
Nors kaltinamasis neigė pasisavinęs bendrovės automobilį ir tvirtino jį palikęs Anglijoje siekdamas išvengti dalyvavimo nusikalstamoje veikloje, teismas nepatikėjo šiais parodymais ir vertino kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti atsakomybės. Taip pat padarė išvadą, kad V. S. nėra linkęs laikytis įstatymų, nes nusikalto ne pirmą kartą, dažnai daro administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka.
Įvertinęs surinktą bylos medžiagą, teismas tauragiškį pripažino kaltu ir paskyrė jam pusantrų metų laisvės atėmimo. Pridėta ir nesumokėta 4 468,49 euro bauda. Tiesa, bausmės vykdymas atidėtas tokiam pat laikotarpiui. Vyras įpareigotas visą šį laiką dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bendrovė buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl turtinės – 6 617,72 euro – žalos atlyginimo. Teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė atlyginti 6 120,37 euro turtinę žalą ir 700 eurų įmonės patirtas išlaidas už advokato paslaugas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.
