Žemės ūkio, švietimo, mokesčių, sveikatos apsaugos reformos. Lietuvos gyventojai ne kartą ir ne du su jomis jau yra susidūrę. Tai lyg vizitinė Seimo daugumos vairą perėmusiųjų kortelė. Dažniausiai nauja valdžia reiškia ir naują reformą. Pastaruoju metu daugiausia kalbama apie sveikatos apsaugos sistemos pertvarką. Gyventojai pradeda šnekėti, kad mažesnės ligoninės greičiausiai virs tik slaugai skirtomis, o rimtesnių negalavimų gydytis žmonės bus priversti važiuoti į didžiuosius miestus. O kas laukia Plungės ligoninės?
Apie sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pokyčius ir reikalingas investicijas kalbėta ketvirtadienį sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje. Džiugi žinia: bent jau kol kas mūsų ligoninė veiks kaip veikusi.
Naujovė – bendruomenės sveikatos centras
Savivaldybės meras Audrius Klišonis minėjo, kad ši reforma mūsų rajone paliečia tris kryptis. Viena iš jų – greitoji medicinos pagalba, kuriai jokių pastabų neturima. Tarnyba veikia sėkmingai, svarbiausia, kad pagalba ligonius pasiektų per tinkamą laiką tiek mieste, tiek kaimuose.
Kita kryptis – pirminė sveikatos priežiūra. Numatomi pokyčiai – tarnybos, teikiančios slaugos paslaugas namuose, steigimas. Tam įgyvendinti planuojama teikti dvi paraiškas. Vieną teiks pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, kitą – ligoninė kartu su kitais dviem sveikatos priežiūros centrais. Tikslas – slaugos namuose paslaugos turi būti užtikrintos visame rajone.
Kaip aiškino meras, jei bus priimti tokie teisės aktai, kokie šiuo metu siūlomi, numatoma prie ligoninės kaip padalinį sukurti bendruomenės sveikatos centrą, kuris kuruotų didžiąją dalį teikiamų sveikatos paslaugų. Sveikatos priežiūros centrai, Visuomenės sveikatos biuras su juo sudarytų sutartis.
Didžiosios pertvarkos ligoninėje
„Pokyčių, nesvarbu, vyksta ar nevyksta pertvarka, reikia mūsų pacientams ir juos aptarnaujančiam medicinos personalui“, – apie būtiną ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus sutvarkymą sakė A. Klišonis.
Savivaldybės vadovo teigimu, skyrius neatitinka patvirtintų reikalavimų. Jis turėtų būti atnaujintas iki 2024 m. sausio 1 d. Per dvejus metus planuojama prie skyriaus pastatyti apie 240 kv. m priestatą, kuriame būtų ne tik teikiama pagalba, bet ir atskiriami infekcijomis sergančių, traumas patyrusių ir kitų ligonių srautai. Priestatas galėtų kainuoti apie 408 tūkst. eurų ir dar 200 tūkst. eurų reikėtų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus veiklai.
Žinoma, ne paskutinėje vietoje – šios srities gydytojų trūkumas. Lietuvoje dar nėra tiek gydytojų, kiek jų reikia dirbti priėmimo skyriuose. Tad Plungės rajono savivaldybė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siūlo didinti tokių medikų ruošimą. Na, o patys plungiškiai teiks paraišką dėl vidaus ligų ir penkių skubios pagalbos specialistų rezidentūros studijų finansavimo.
„SAM teigia, jog tam lėšų bus skiriama. Tikimės bent dalį jų Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui sutvarkyti pritraukti iš sveikatos reformai numatytųjų“, –
dėstė meras.
Ligoninėje dar numatoma pertvarkyti Vidaus ligų skyriaus palatas. Vietoj keturviečių padaryti dvivietes arba vienvietes su atskirais sanitariniais mazgais. Tam reikės apie 87 tūkst. eurų.
Tokia pat pertvarka lauktų ir palaikomojo gydymo bei slaugos skyrių. Darbai kainuotų apie 112 tūkst. eurų.
Apie 75 tūkst. eurų pareikalautų rekuperacinės vėdinimo sistemos įrengimas Neurologijos skyriuje ir Ambulatorinės reabilitacijos poskyryje.
Paslaugų nesumažės
Meras A. Klišonis kalbėjo ir apie anksčiau minėtą ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugą, apie Vaikų ligų skyriaus pertvarkymą į vaikų dienos stacionarą bei gydytojų pediatrų pritraukimą finansuojant jų rezidentūros studijas.
Ketinama teikti paraišką dėl psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų finansavimo. Čia, kaip ir visur, kyla specialistų trūkumo ir jų pritraukimo problema. Tikimasi, kad psichiatrų rezidentų studijoms apmokėti bent jau dalį reikalingos sumos skirs SAM. Savivaldybės vadovo įsitikinimu, yra galimybė gauti lėšų Alzheimerio namams statyti.
Kitos – traumatologijos, chirurgijos, neurologijos, LOR – paslaugos, pagal A. Klišonio iš SAM turimą paskutinę informaciją, ligoninėje ir toliau būtų teikiamos.
„Taigi paslaugų mes neprarastume, bet turėtume galimybę teikti platesnį jų paketą“, – optimistiškai užbaigė meras.
„Džiaugiuosi komandiniu darbu. Ir ligoninės vadovo, ir mero pozicija buvo „kieta“. Dabar ir SAM pripažino, kad mes Lietuvoje esame vieninteliai tokie, kad nė viena savivaldybė neturi tokios struktūros, kur pirminės sveikatos priežiūros centrai yra privatūs, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis. Aišku, mes turime padaryti savo namų darbus ir apginti tam tikrus rodiklius“, – reziumavo vicemerė Asta Beierle Eigirdienė.
