Plungės visuomenės sveikatos biuras, tiksliau – šios įstaigos darbuotojai Ilona Pocienė ir Evaldas Prišmontas, jau ketverius metus padeda plungiškiams, įklimpusiems į alkoholizmą ir kitas priklausomybes. Ir ta pagalba – ne teorinė, o reali: žmonės ne tik išblaivėja, bet ir sugrįžta į darbus, į šeimas. Tiesa, panorusiųjų kovoti su priklausomybėmis skaičiai nemaži: vien šiemet kreipėsi 371 asmuo: 308 vyrai ir 63 moterys. Net trylika iš jų – nesulaukę pilnametystės.
Plungės visuomenės sveikatos biuras Priklausomybių mažinimo programą vykdo nuo 2018-ųjų. Kokie jos rezultatai? Apie tai kalbėta Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje. Programą pristatė visuomenės sveikatos specialistė I. Pocienė.
Statistika
Vos pradėjus įgyvendinti programą, 2018 metais, dėl priklausomybės nuo alkoholio (ar narkotikų) į Visuomenės sveikatos biurą kreipėsi 83 asmenys. 2019 m. jų skaičius išaugo iki 115, 2020 m. – 113, 2021 m., kaip minėjome, – net 371 asmuo. Šie metai – pirmieji, kai į biurą kreipėsi ir nepilnamečiai. Specialistė pasidžiaugė, kad iš 371 asmens programoje ir toliau dalyvauja 180. Tik vieną kartą atėjo 106, po kurio laiko pasitraukė 74.
Per šiuos metus priklausomiems asmenims suteiktos 1 978 konsultacijos, 263 iš jų nukreipti pas psichiatrą ar psichologą, 47 – gydytis stacionare. 7 žmonėms Visuomenės sveikatos biuras padėjo įsidarbinti, 43-ims pagelbėjo įgyvendinti Probacijos tarnybos iškeltas sąlygas, 25-iems – registruotis Užimtumo tarnyboje ir t. t.
Iš tų, kurie kreipėsi anksčiau, 37 blaivūs jau apie trejus metus, dvejus metus negeria 16, vienerius metus – 29, pusmetį – 54. Džiugu, kad apie 80 proc. jų grįžo į darbo rinką, 18 asmenų lanko anoniminių alkoholikų grupę, 34 sugrįžo į šeimas, 4 pavyko įkalbinti apsilankyti dantų protezavimo kabinete.
Pasigenda gydytojų iniciatyvos
„Labai stengiamės priklausomiems asmenims suteikti kompleksinę pagalbą, padėti jiems ne tik išblaivėti, bet ir integruotis į visuomenę, sugrįžti į darbo rinką, į šeimą. Įkalbame juos kreiptis į psichiatrą, psichologą, šeimos gydytoją, kai kuriuos – vykti gydytis į ligoninę, motyvuojame įsitraukti į anoniminių alkoholikų grupės veiklą“, – pasakojo I. Pocienė.
Anot visuomenės sveikatos specialistės, „karščiausi“ taškai – vadinamieji bendrabučiai (A. Vaišvilos g. 33, V. Mačernio g. 49). Juose susitelkę daugiausia nuo alkoholio priklausomų asmenų. „Jie apie mus sužino iš lūpų į lūpas. Skambina patys, jų artimieji, kai kuriuos atsiunčia socialiniai darbuotojai, Probacijos tarnyba. Mūsų įsitikinimu, tai, kad žmogus turi priklausomybę, mato ir pirminės sveikatos priežiūros centrų gydytojai, tačiau jie su mumis beveik nebendradarbiauja“, – apgailestavo Visuomenės sveikatos biuro atstovė.
I. Pocienė minėjo, jog ateityje norėtų užmegzti glaudesnius ryšius su pirminės sveikatos priežiūros centrais, švietimo įstaigomis, įmonių vadovais – tais, kurie puikiai mato, kad žmogus turi problemų. „Žinoma, niekada nebus, kad žmonės 100 procentų nebegers, bet bendromis pastangomis galime girtavimą mažinti“, – įsitikinusi visuomenės sveikatos specialistė.
Veikla – pavyzdinė
Įdomu tai, kad Plungės visuomenės sveikatos biuras pateko tarp penkiolikos, kuriuose buvo atliekamas tyrimas.
Biuro veikla įvertinta kaip pavyzdinė, ypatingą dėmesį skiriant jo vykdomai Priklausomybių mažinimo programai, pagal kurią atliekamas ypač didelės apimties darbas. Pagyrimo nusipelnė ir priklausomybių konsultantės I. Pocienės kompetencija, ir tai, kad biuras visuomenės sveikatos specialistu yra įdarbinęs psichiatro kvalifikaciją turintį E. Prišmontą. Apgailestauta tik dėl to, kad šių paslaugų teikimas nėra užtikrintas ilgalaikėje perspektyvoje ir kad daugeliu atvejų veikla paremta tik darbuotojų entuziazmu. Ir tai esą rizikinga, nes, jei darbuotojai pasikeistų, nežinia, ar paslaugos bebūtų teikiamos.
„Kitos savivaldybės stebisi ir net pavydi mums, kad turime tokią mažą priklausomybių kliniką ir kad įgyvendiname minėtąją programą. Turime du etatus ir dar pusę laisvo – norėtume įdarbinti psichologą. Dabar visą šį darbą dirba Ilona ir Evaldas. Programai įgyvendinti iš Savivaldybės gauname 45 tūkstančius eurų, didžioji dalis tų pinigų tenka atlyginimams. Kitų savivaldybių biurai neturi nei tokios programos, nei darbuotojų, tik porai valandų per savaitę samdo priklausomybių konsultantą“, – pasakojo Visuomenės sveikatos biuro direktorė Daiva Zablockienė.
„Kovido“ pasekmės
Baigdama veiklos pristatymą I. Pocienė išreiškė viltį: „Medikai vieni pirmųjų pamato, kad žmogus priklausomas, tačiau, užuot siuntę pas mus, jie neretai išrašo tokiems nedarbingumo lapelius. Labai tikimės, kad kitais metais pirminės sveikatos priežiūros centrai bus atviresni, kad pavyks užmegzti kontaktą ir bendradarbiavimą su gydytojais.“
Komiteto pirmininkas Raimondas Doviltis reziumavo: „Reikia pripažinti, kad „kovidas“ irgi padarė savo. Karantino metu – masinis gėrimas, alkoholis tapo priemone stresui, nerimui mažinti. Žmonės nedirbo, neteko darbo. Manau, rimtas to pasekmes pamatysime dar ateityje.“
