Artėjant didžiosioms metų šventėms mūsų namai prisipildo Kalėdų simbolikos – vainikų, žvaigždžių, žaisliukais padabintų eglučių ir šiam laikotarpiui įprastų valgių, tarp kurių ir tradiciniai kūčiukai. Ant daugumos rietaviškių stalo jie atkeliaus iš kepyklėlės „Saldeta“, kur konditerijos gaminius su didžiule meile kepa pati įmonės savininkė Loreta Abromavičienė.
Konditerė – nuo mažens
Savyje glūdintį konditerės pašaukimą Loreta pajuto dar būdama maža: nebuvo mergaitei geresnės dienos nei ta, kai namai pakvipdavo cinamonu ar vanile, o mama leisdavo dalyvauti maišant tešlą ir formuojant gaminius. Vis dėlto, atėjus laikui rinktis profesiją, konditerijos mokslų nepasirinko, nes tuo metu ši specialybė neatrodė jai nei populiari, nei perspektyvi.
Ištekėjusi Loreta įvairiausiais kepiniais lepino savo vaikus. Kepė vos ne kasdien, tad skanumynais vaišino visus namiškius ir gimines. Vėliau atsirado ir pirmieji užsakovai – draugai, kaimynai, pažįstami prieš šventes prašydavo iškepti grybukų, voveraičių, pyragų.
Į verslą – stačia galva
L. Abromavičienė gyveno nedideliame Pajūralio kaime (Šilalės r.), tad žinia apie jos kepamus gaminius pasiekė ir valdiškų institucijų darbuotojų ausis. Moteris sulaukė raginimo įforminti savo veiklą. Būtent tada ji ir įžengė į verslo pasaulį – pilną išbandymų ir sunkumų. Jau keturiolika metų praėjo nuo pirmojo konditerijos cecho atidarymo, tačiau verslininkė iki šiol pamena, kiek biurokratinių kliūčių jai teko įveikti, kad galėtų užsiimti mėgstama veikla.
Moteris buvo išsiskyrusi, viena augino vaikus, tad nusprendė, kad geriausia kepyklėlę įsirengti nuosavuose namuose. Ir čia paaiškėjo, kad patalpos neatitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamų reikalavimų. Savo bendražygės dukros Rasos palaikoma Loreta ieškojo užtarimo visur, kur tik įmanoma, kol galiausiai gavo leidimą. Džiaugdamasi pirmuoju laimėjimu, net neįsivaizdavo, kiek kainuoja kepyklėlės įrengimas, kai darbams privalai samdyti tik specialias licencijas turinčias įmones. Kaip neturėjo supratimo ir apie tai, kad elektros skirstymo operatorius gali nepaisyti prašymo padidinti srovės galingumą, o valstybinės institucijos – bausti už menkiausią pažeidimą.
„Nebuvau baigusi konditerijos mokslų, neturėjau nei verslo administravimo, nei buhalterijos žinių, tik didžiulį norą kepti. Nieko neskaičiavau – nėriau į verslą stačia galva. Neturėjau jokios baimės. Žinojau – noriu ir darysiu. Buvau tiesiog moteris, turinti tikslą“, – prisiminė L. Abromavičienė.
Sukosi kaip voverės
O išnerti nebuvo paprasta. Juk vos po metų nuo įmonės įregistravimo, 2008-aisiais, prasidėjo didžioji finansų krizė. Jos banga nušlavė net stambiausius verslus, o ką jau kalbėti apie mažą, dviejų moterų užsispyrimu ir noru kepti varomą kepyklėlę!
Smulkųjį verslą užgulė didžiulės skolos. Bandydama ieškoti išeities iš padėties, Loreta 2009 m. įkūrė dar vieną kepyklėlę – šį kartą Rietave, kur galėjo pasistatyti reikiamo galingumo kepimo krosnis. Tikėjosi, kad šis sprendimas padės išlipti iš skolų. Pati dirbo Pajūralyje, o gamybą ir prekybą nuotoliniame taške patikėjo samdomiems darbuotojams. Deja, iš šio sumanymo gavo tik didesnį finansinį minusą ir pamoką, kad savininkas privalo pats būti gamybos vietoje.
Loreta ir Rasa sukosi kaip voverės rate, bet skolos augo. Pradėta grasinti antstoliais. „Žinojome, jei įsikiš antstoliai, įmonės laukia bankrotas. Prašėme nežlugdyti verslo, norėjome tik tiek, kad skolas galėtume padengti pamažu. Deja, valstybinės institucijos to net girdėti nenorėjo. Atkakliai ieškojome, kas mums padėtų, kol galiausiai sutikome neabejingų žmonių. Iki šiol esu dėkinga Teresei Jankauskienei ir Seimo narei Rimai Baškienei, kurių rūpesčiu mums buvo sudarytas skolų grąžinimo grafikas. Taip gavome savo antrą šansą“, – kalbėjo įmonės „Saldeta“ savininkė.
Prieš šventes –
ypač daug darbo
Finansiniai reikalai pradėjo gerėti, kai Loreta kepyklą Pajūralyje perdavė Rasai, o rietaviškę perėmė į savo rankas.
Dabar mama ir dukra gali dirbti ramiai – skolų kupros pamažu atsikratyta, verslas sukasi toliau. „Su Rasa juokaujame, kad mes esame tik mažos darbščios skruzdėlytės, atkakliai įsikibusios noro kepti. Gražiai susistygavome gamybą: aš Rietave kepu bandeles, duoną, pyragus, o Pajūralyje kepamos voveraitės, skruzdėlynai, grybukai. Džiaugiamės ten dirbančiu gražiu kolektyvu – šešiomis moterimis, kurios su mumis kartu nuo pat verslo pradžios“, – optimizmo mūsų prieššventinei publikacijai suteikė Loreta.
Paklausta, ar rietaviškiai mėgsta saldžius kepinius, „Saldetos“ savininkė atskleidė: „Pirkėjų turime visur. Mūsų produkcija prekiaujama Gargžduose, Šiauliuose, Palangoje. Rietaviškiai išsiskiria tuo, kad perka tik natūralius gaminius: bandeles su obuoliais, cinamonu ar varške, duoną, voveraites, grybukus. Bandeles, įdarytas šokoladu ar šiuolaikiniais kremų mišiniais, išvežame į kitas prekybos vietas. Vis dėlto populiariausias saldumynas tarp rietaviškių – medaus tinginys, o šiuo laikotarpiu labai daug parduodame kūčiukų.“
Besirūpindama tuo, kad ant mūsų šventinio stalo netrūktų skanių kepinių, Loreta dažnai pamiršta pagalvoti apie tai, kuo vaišins namiškius. „Švenčių laikotarpiu produkcijos užsakymai didesni, tad dirbti tenka daug. Būna, kad savo šventiniu stalu dažniausiai rūpinamės paskutinę akimirką. Net saldumynus perkame prekybos centre! Turime gražią tradiciją susirinkti Kvėdarnoje – tėviškėje, kur dar gyvena tėtis, kur ir aš, ir mano vaikai Rasa, Mindaugas, Emilija, ir anūkai visada laukiami. Tėvelis garbingo amžiaus, bet labai pozityvus. Iš jo mokomės stiprybės ir tolerancijos“, – atviravo L. Abromavičienė.
Loretos kūčiukai
Sveikindama mūsų laikraščio skaitytojus su artėjančiomis šventėmis kepyklėlės savininkė Loreta linki visiems optimizmo, tikėjimo savo jėgomis ir mokėjimo džiaugtis gyvenimu. Prie linkėjimų prideda ir dovanų – kepykloje kepamų ir rietaviškių taip mėgstamų traškių kūčiukų receptą.
Jeigu nuspręsite išbandyti savo konditerijos gebėjimus, jums reikės: 1 kg miltų, 320 g vandens (kambario temperatūros), 270 g cukraus, 90 g sviesto, 50 g aguonų (nuplikytų karštu vandeniu), 45 g mielių, skirtų saldiems gaminiams, žiupsnelio druskos ir vanilės.
Pirmiausia į mieles įbarstome truputėlį cukraus, įpilame šlakelį vandens ir įberiame saujelę miltų, kad sumaišytume grietinės tirštumo masę. Tada ją palaikome šiltai, kol pakyla.
Į didesnį indą sudedame visus miltus, cukrų, pašildytą sviestą, supilame pakildintas mieles, suberiame aguonas, druską, vanilę ir pildami vandenį minkome rankomis.
Kai tešla gerai išminkyta, kočiojame 0,5 cm storio lakštą. Pjaustome jį maždaug pusės centimetro juostelėmis ir kapojame mažais gabalėliais (formuojame kūčiukus). Skardoje juos reikia palikti, kol pakils. Kūčiukams iškilus, dėti į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių, ir kepti maždaug 8 minutes.
