
Šiemet planuojama iš mirties taško pajudinti miesto centrinio stadiono rekonstrukcijos klausimą. Tiesa, darbai dar nenumatyti, bet techninį projektą jau ketinama parengti. Jam ir pinigų iš Savivaldybės privatizavimo fondo numatyta. Tačiau atsirado vienas „bet“, galintis gerokai apsunkinti rekonstrukcijos procesą. Ta kliūtis – priešais autobusų stotį, prie stadiono tvoros, stovintis tualetas. Jį, kaip nereikalingą, būtų galima nugriauti, tačiau statinys jau privatus – UAB Plungės autobusų parko direktorius Rimantas Kmieliauskas išvietę yra pardavęs vienai verslininkei.
Centrinis miesto stadionas jau seniai prašosi žmogaus rankų. Šiemet planuojama parengti objekto rekonstrukcijos techninį projektą, o 2012-aisiais ar kiek vėliau tikimasi imtis darbų. Kadangi stadionas – Oginskių dvaro sodybos teritorijoje, jo rekonstrukcijai savus reikalavimus kelia Kultūros vertybių apsaugos departamentas. Paveldosaugininkai stadioną rekonstruoti leidžia, tačiau būtina įvykdyti sąlygas – kad žiūrovų tribūnos būtų ne parko, o Stoties gatvės pusėje ir kad įėjimai bei įvažiavimai į stadioną taip pat būtų įrengti iš Stoties gatvės.
Savivaldybės vadovai manė, jog šiuos reikalavimus įvykdyti nebus sudėtinga, kol nesužinojo, kad Savivaldybės interesai šioje situacijoje gali susikirsti su privačiais. Mat paaiškėjo, kad į Savivaldybės teritoriją (žemė palei stadiono tvorą iki kavinės „Galera“ priklauso Savivaldybei) yra įžengęs privatininkas. Tas privatininkas –
verslininkė Eterė Muralienė, praėjusiais metais įsigijusi autobusų stočiai priklausiusį, tačiau kelerius pastaruosius metus nenaudojamą tualetą. Įdomiausia tai, kad Savivaldybės vadovai apie šį pirkimo-pardavimo sandorį nieko nežinojo.
Sužinojusi, jog tualetas jau privatus, merė Elvyra Valerija Lapukienė Plungės autobusų parke inicijavo auditą – norėta sužinoti, ar direktorius R. Kmieliauskas teisėtai pardavė bendrovės turtą. Audito išvados direktoriui nepalankios – esą jis negalėjęs vienas pats spręsti tualeto pardavimo klausimo bei nustatyti kainos. Taigi išeitų, kad objektas privatizuotas kaip ir neteisėtai.
Antradienį šį klausimą nagrinėjo Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetas. Merė R. Kmieliauskui priekaištavo: „Tualetą leista nugriauti. Apie pardavimą nebuvo nė kalbos, o jūs ėmėt ir pardavėt“.
Plungės autobusų parko direktorius nemano pasielgęs neteisėtai. Atvirkščiai, daręs taip, kad Savivaldybės įmonei – Plungės autobusų parkui – būtų geriau ir naudingiau.
Kaip „Plungei“ sakė R. Kmieliauskas, tas tualetas Plungės autobusų parkui jau seniai buvo tikras galvos skausmas – autobusų keleiviams iki jo buvo per toli, o pašaliniai lankytojai jį pavertė tikru šiukšlynu. „Mes jį tik valėm, o naudos nebuvo“, – sakė autobusų parko vadovas.
Prieš kurį laiką naujas tualetas įrengtas autobusų stoties viduje. Tada lauko tualetas tapo visiškai nebereikalingas. R. Kmieliauskas sakė rašęs raštus į Savivaldybę, į miesto seniūniją – siūlęs perimti objektą, sutvarkyti ir teikti paslaugą. „Tačiau gavau atsakymą, kad tualetas Savivaldybei nereikalingas. Tuomet man liepta elgtis pagal bendrovės įstatus“, – sakė direktorius.
R. Kmieliausko teigimu, jei turto vertė mažesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įstatai vadovui leidžia pačiam nuspręsti, ką su tokiu turtu daryti. Direktorius sakė galvojęs, kad tualetą reikia nugriauti, tačiau sužinojęs, kad paslauga bendrovei kainuosianti 20 tūkstančių litų. Tuomet ir sumanęs, kad geriausia išeitis – parduoti. Juolab kad tokiu atveju pinigai – ne iš bendrovės kišenės, o į kišenę.
Direktorius R. Kmieliauskas sakė per spaudą skelbęs tualeto pardavimo aukcioną, tačiau pirkėjo ilgai nebuvo, kol galų gale jį įsigyti sumanė kaimynystėje verslą vykdanti E. Muralienė (kavinė „Galera“).
Plungės autobusų parko vadovo teigimu, tualetas parduotas už 3 100 Lt. Ir tas sandoris, anot direktoriaus, būtų visai geras, jei ne… stadiono rekonstrukcija.
R. Kmieliauskas Savivaldybės vadovų buvo įpareigotas susisiekti su pirkėjais, pasidomėti, ar nėra galimybės anuliuoti pardavimo. Direktorius sakė su E. Muraliene nesusitikęs ir šios problemos nesprendęs. Žinąs tik tiek, kad naujoji savininkė statinio kol kas nėra įforminusi.
Komitetas svarstė, kaip šioje situacijoje elgtis. Nuspręsta, jog reikėtų ieškoti išeities ir pirkėjai vietoj tualeto pasiūlyti kažką kita. Panašu, jog „ėjimas“ jau numatytas, tačiau kol jis nėra oficialus, apie galimą išeitį kol kas nekalbama. Jei tualetas liks verslininkės rankose, rekonstruojant stadioną, gali tekti susidurti su nemenkomis problemomis.