Mokslininkai pastebi, kad dėl pasikeitusio gyvenimo ritmo, nuolatinio streso, aplinkos taršos ir maisto priedų organizmo endokrininės liaukos pernelyg dirginamos ir vis daugiau sergama endokrininėmis ligomis. Sutrikusi endokrininė sistema ne tik sukelia tokias ligas kaip cukrinis diabetas ar struma, bet ir daro didžiulę neigiamą įtaką psichikai, širdies bei apskritai viso organizmo veiklai ir imituoja įvairiausias ligas.
„Dažnai prieš patekdamas pas endokrinologą pacientas būna numynęs daugybės gydytojų slenksčius, – sako SG KLINIKOS gydytoja endokrinologė Paulina Radimonaitė. – Dažniausios endokrininės ligos yra cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, nutukimas, hormonų pusiausvyros sutrikimas, o jų sukeliami simptomai – tokie įvairūs, kad ieškodami ligos pacientai būna pasidarę gausybę tyrimų ir konsultuoti įvairiausių specialistų.“
Nuo skydliaukės veiklos priklauso mūsų savijauta, kūno masė, aktyvumas
Skydliaukės gaminami hormonai daro didžiulę įtaką kepenų, inkstų, širdies, smegenų, lytinių ir kitų organų darbui. Nuo skydliaukės darbo priklauso mūsų savijauta, aktyvumas, kūno masė, mąstymas, vaisingumas.
Skydliaukės sutrikimų Lietuvoje turi apie 28 proc. gyventojų. Kai skydliaukė suaktyvėja, ilgainiui išryškėja tokie požymiai: dažnas širdies plakimas, prakaitavimas, svorio kritimas. Sulėtėjus liaukos veiklai išryškėja vangumas, mieguistumas, oda pasidaro sausa, slenka plaukai, lūžinėja nagai, kartais rytais būna paburkęs veidas.
„Vienas dažniausių skydliaukės sutrikimų yra mazginiai pakitimai. Jie gali būti gerybiniai ir piktybiniai. Skydliaukės mazgai gali gaminti per daug skydliaukės hormonų, todėl atsiranda šios liaukos veiklos suaktyvėjimo požymių. Kartais skydliaukės mazgai nesukelia jokių simptomų, tačiau simptomų nebuvimas neatmeta piktybinio skydliaukės auglio tikimybės. Esant įtartiniems mazgams skydliaukėje atliekama aspiracinė skydliaukės mazgo punkcija – tai leidžia anksti diagnozuoti piktybinius navikus ir laiku skirti tinkamą gydymą“, – pasakoja gydytoja P. Radimonaitė.
Skydliaukės sutrikimai, ypač jos veiklos sulėtėjimas, dažniausiai vystosi labai lėtai. Ligos pradžioje žmogus jaučiasi sveikas ir skydliaukėje vykstančių pakitimų nepajaučia tol, kol šie neįsisenėja. Dėl šios priežasties net ir sveikiems asmenims nuo 35 metų amžiaus rekomenduojama profilaktiškai atlikti skydliaukės hormonų tyrimus kas penkerius metus. Ypač svarbu pasitikrinti tiems, kurių šeimoje skydliaukės ligomis serga ar sirgo artimi giminaičiai. Skydliaukės sutrikimus taip pat gali nulemti ilgalaikis stresas, įtemptas darbas ar jodo stygius.
Cukriniu diabetu sergančiųjų skaičius auga grėsmingai
Šiuo metu Lietuvoje diabetu serga apie 120 tūkst. žmonių, dėl padidėjusios rizikos jų skaičius kasmet didėja. Pagrindinės priežastys yra populiacijos senėjimas, netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas. Žmonės mažiau juda, mažiau sportuoja, net fizinis darbas automatizuojamas ir reikalauja mažiau fizinių pastangų, o maistas tampa vis kaloringesnis ir nenatūralesnis.
Cukrinis diabetas (cukraligė) – tai progresuojanti liga, kurią sukelia gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas. Šį sutrikimą sąlygoja insulino trūkumas – kai kasa iš viso negamina insulino (tai – pirmojo tipo cukrinis diabetas) arba pagamina nepakankamą jo kiekį (antrojo tipo cukrinis diabetas).
„Pirmojo tipo cukrinį diabetą (kuris diagnozuojamas 10 procentų sergančiųjų) nustatyti nėra sunku, nes simptomai išryškėja labai greitai. Pagrindiniai ligos požymiai – troškulys, gausus šlapinimasis, kūno svorio mažėjimas, padidėjęs nuovargis, regėjimo sutrikimai – yra greitai progresuojantys. Šiuo tipu dažniausiai serga liekni, jauni iki 40 metų amžiaus žmonės“, – kalba gydytoja.
Aptikti antrojo tipo cukrinį diabetą yra daug sunkiau. „Simptomai panašūs kaip sergant pirmojo tipo cukriniu diabetu, bet ne tokie ryškūs. Be jau išvardytų ligos požymių, taip pat būdingas galūnių tirpimas, odos sausumas, lytinių organų grybelinė infekcija, blogiau gyjančios žaizdos, – sako gydytoja endokrinologė. – O kartais sergantieji jokių simptomų nejaučia ir cukrinio diabeto diagnozė nustatoma tik išryškėjus komplikacijoms: akių, inkstų, nervų pažeidimams, kraujagyslių ligoms.“
Cukrinio diabeto rizikos veiksniai skiriasi atsižvelgiant į ligos tipą. Pagrindiniai pirmojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai yra paveldimumas, įvairūs lėtiniai infekciniai procesai. Antrojo tipo – amžius per 45 metų, antsvoris, nutukimas, diabetu sirgę artimi giminaičiai – tėvai, broliai, seserys, vaikai. Rizikos grupėje taip pat atsiduria moterys, sirgusios nėščiųjų diabetu.
Turintiems cukrinio diabeto rizikos veiksnių reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti gliukozės tolerancijos mėginį. Jei mėginio rezultatai normalūs, tyrimą reikėtų pakartoti po trejų metų. Jei cukrinio diabeto rizikos veiksnių nėra, tyrimą reikėtų periodiškai atlikti nuo 45 metų amžiaus. Kilus įtarimui, šeimos gydytojas nukreips pas endokrinologą.
Nėštumas gali išprovokuoti hormonų pusiausvyros sutrikimus
Seniai žinomas, bet pastaruoju metu ypač dažnas sutrikimas – nėščiųjų (gestacinis) diabetas.
Nėščiųjų diabetu, arba gestaciniu diabetu, vadinama būklė, pasireiškianti įvairaus laipsnio gliukozės kiekio padidėjimu kraujyje (hiperglikemija), pirmą kartą nustatytu per nėštumą. Padidėjęs gliukozės kiekis motinos organizme, pro placentą patekęs į vaisiaus kraujotaką, skatina vaisiaus kasą gaminti daugiau insulino, dėl ko vystosi didelio svorio vaisius, sulėtėja jo plaučių brendimas. Stambus vaisius gali lemti gimdymo komplikacijas, dažnesnes gimdymo traumas, po gimdymo yra tikimybė išsivystyti sudėtingoms naujagimio būklėms.
Po gimdymo gliukozės kiekis moteriai dažniausiai normalizuojasi, nepaisant to, negalima į gestacinį diabetą žiūrėti nerūpestingai. „Moterims, kurioms nėštumo metu buvo diagnozuotas gestacinis diabetas, rizika ateityje susirgti cukriniu diabetu yra gerokai didesnė nei toms, kurioms nėštumo metu ši būklė nebuvo diagnozuota. Manoma, kad maždaug pusei sirgusiųjų gestaciniu diabetu per 5–10 metų išsivysto cukrinis diabetas, – pasakoja gydytoja, – todėl praėjus 6–12 savaičių po gimdymo reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti gliukozės tolerancijos mėginį. Net esant normaliems rodikliams gestaciniu diabetu sirgusi moteris turėtų būti ir toliau periodiškai sekama. Dėl rizikos veiksnių mažinimo būtina sureguliuoti mitybą, fizinį aktyvumą, rekomenduojama pasikonsultuoti su endokrinologu.“
Retesnės, bet ne mažiau pavojingos ligos
Vienos iš sunkiausiai diagnozuojamų – antinksčių ligos. Adisono liga – tai lėtinė, daugelį metų besitęsianti liga, kurios klinikiniai simptomai išryškėja tik tuomet, kai antinksčių gaminamų hormonų sumažėja apie 90 procentų.
„Sirgdamas šia liga žmogus ilgai nejaučia nieko ypatingo. Jo periodiški skundai – silpnumas, žemas spaudimas, virškinimo sutrikimai, viduriavimas, nuotaikų kaita – atrodo atsitiktiniai, – teigia endokrinologė. – Todėl žmogus kenčia manydamas, kad tiesiog yra silpnos sveikatos.“
Adisono liga yra antinksčių nepakankamumas, tačiau būna ir atvirkštinis variantas, kai antinksčių augliukas yra pagrindinė priežastis, kodėl žmogų kamuoja aukštas kraujospūdis. Nenustačius tikrosios priežasties, žmogus būna gydomas nuo hipertenzijos. Radus ir išoperavus auglį, kraujospūdis normalizuojasi.
Didelį iššūkį moterų sveikatai sukelia menopauzė. Persitvarkius moteriškiems hormonams, nuo kurių priklauso kaulinė apykaita, padidėja rizika
susirgti osteoporoze – kaulai ima netekti kalcio, atsiranda didelė kaulų lūžių, stuburo patologijos rizika. Klimakterinio amžiaus moterims reikėtų ypač rūpintis savo mityba, fiziniu krūviu, o jei to nepakanka – vartoti pakeičiamąją hormonų terapiją.
„Endokrinines ligas gali sukelti labai daug priežasčių, todėl labai svarbu būti dėmesingiems savo sveikatai, nuolat rūpintis savimi, o esant neaiškiems, įvairioms organizmo sistemoms priklausantiems simptomams neužmiršti pagalvoti apie endokrinologo konsultaciją“, – primena gydytoja.
