Per Rietavo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį, surengtą vasario 10 dieną, „pabėdota“ dėl daug galvos skausmo sukėlusios mokyklų tinklo pertvarkos ir provincijos Lietuvoje naikinimo.
Mokyklų optimizavimas – didžiausia problema
Pirmieji penki komiteto posėdžio darbotvarkės klausimai – savivaldybės švietimo įstaigų 2021 metų veiklos ataskaitos. Šį kartą direktorių neprašyta trumpai apžvelgti nuveiktų darbų, apsiribota tik jų atsakymais į užduodamus klausimus.
Komiteto narys Algimantas Mickus pagyrė išsamią Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos veiklos ataskaitą, bet pastebėjo, kad joje, skirtingai nuo kitų mokyklų, nėra užsiminta apie problemas.
„Mano nuomone, problemos nėra metinės veiklos ataskaitos objektas, o spręstinų reikalų turime kaip ir visi kiti – sumažėjusi mokinių motyvacija, psichologinės bėdos. Jeigu taryba pageidaus, kitais metais kartu su ataskaita galėsime pateikti ir problemų sąrašą“, – atsakė gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė.
Komiteto narė Vaida Vaičikauskienė, pasidžiaugusi, kad Rietavo gimnazijai pavyko susitvarkyti su pandemijos iššūkiu, domėjosi: „Ar iš tiesų mokytojo padėjėjui buvo leista pavaduoti susirgusį pradinių klasių mokytoją?“
Gimnazijos direktorė neslėpė: „Vienu metu sirgo 21 iš 56 mokykloje dirbančių pedagogų. Prisikviesti mokytojų iš šalies nepasisekė – į pensiją išėjusios pedagogės pavaduoti sergančių kolegų nesutiko. Tada buvo nuspręsta, kad klasės mokytoja paliks užduotis mokytojo padėjėjui. Suprantu, kad, esant tokioms aplinkybėms, mokymo kokybė nukenčia, bet taip daroma iš didelės bėdos.“
Pasak A. Lengvenienės, su mokytojų pavadavimu situacija yra labai sudėtinga – laikinas darbas pedagogų nebedomina.
Tverų gimnazijos direktorė Gitana Kužmarskytė pasidžiaugė mokinių pasiekimais. Gimnazijos bendruomenė džiaugiasi ir tuo, kad penki iš šešių 2021 metų laidos abiturientų įstojo į nemokamas vietas aukštosiose mokyklose.
Kaip didžiausios problemos, su kuriomis gimnazija susiduria, įvardytos moksleivių skaičiaus mažėjimas ir psichologo nebuvimas.
Į V. Vaičikauskienės klausimą, ar Tverų gimnazijos mokiniai samdo korepetitorius, įstaigos vadovė atsakė: „Aš tokios informacijos neturiu.“
Meras Antanas Černeckis ragino direktorę G. Kužmarskytę: „Pagalvokite apie Medingėnų skyriaus perspektyvą. Jeigu mokinių sumažės, ar nebus problemų su išeitinių išmokėjimu mokytojams? Pasiskaičiuokite iš anksto, kad paskui nenukentėtų žmonės.“
Su nerimu dėl išlikimo gyvena ir Žadvainių pagrindinė mokykla. Kaip sakė direktorius Sigitas Kažukauskas, mokyklų tinklo pertvarka – didžiausia problema. Skaičiuoti ir prognozuoti mokinių skaičių – sudėtinga. „Situacija keičiasi nuolat – niekada negali būti tikras, kad nesumažės mokinių. Bet kurią dieną gali ateiti tėvai ir pranešti, kad pasiima savo vaikus ir išvažiuoja į užsienį“, – kalbėjo S. Kažukauskas.
Pagrindinės mokyklos direktorius pasakojo, kad jo vadovaujamoje įstaigoje nekilo didelių problemų dėl COVID-19: infekcija užsikrėtusių mokytojų nėra, mokinių taip pat serga mažai.
V. Vaičikauskienė pagyrė, kad Žadvainių mokyklos bendrabutyje, kur gyvena socialiai pažeidžiami vaikai, tvyro puiki atmosfera, gražūs mokinių ir auklėtojų santykiai. „Vaikai ten pavalgę, mylimi. Jeigu mokyklą tektų uždaryti, jiems tai būtų didžiulė bėda. Ar Savivaldybė, tarybos sprendimai galėtų kažkaip padėti mokyklai?“ –
nerimavo psichologe dirbanti vietos politikė.
Deja, nieko paguodžiamo meras A. Černeckis pažadėti negalėjo. Pasak Savivaldybės vadovo, sprendimus priimanti valdžia, gyvendama toli nuo provincijos, nesupranta jos problemų: „Kiek diskusijų turėjome – kalbame kaip patys su savimi. Nieko negalime pakeisti. Šitaip elgiasi ne pirma ir ne paskutinė valdžia. Tik bjauru, kai kertama iš peties. Matyt, tikrai niekas jau nesitrauks, tad plėšytis net nebeverta.“
Aptariant Rietavo lopšelio-darželio metinę veiklos ataskaitą, komiteto narys Augustas Šlimas pastebėjo, kad vis dar keliama patalpų, kuriose vaikai galėtų sportuoti, trūkumo problema. Politikas stebėjosi, kad ji neišspręsta su naujos sporto salės gimnazijoje atsiradimu. „Anksčiau buvo kalbėta, kad mokykla priims darželinukus sportuoti“, – priminė A. Šlimas.
Aptariant pastabą paaiškėjo, kad patalpų klausimas išsispręs, kai gimnazijoje nebeliks srautų ribojimo reikalavimų. „Nuo rugsėjo 1 dienos duosime darželiui vieną salę, kur galės sportuoti nuo ryto iki vakaro“, – pažadėjo gimnazijos vadovė A. Lengvenienė.
V. Vaičikauskienė domėjosi, kodėl ikimokyklinio ugdymo įstaiga neturi psichologo: „Vaikų darželis yra įstaiga, kur psichologo pagalba būtų efektyviausia. Mokykloje, kai asmenybė susiformavusi, dirbama jau su pasekmėmis.“
Merą A. Černeckį toks pastebėjimas nustebino: „Visai neseniai buvo kalbama, kad labiausiai darželiui reikia logopedo, o dabar jau – psichologo. Ar čia naujos mados?“
Įstaigos vadovė Stefa Steponavičiutė patikino, kad ir tėvams, ir vaikams, ir patiems darbuotojams pandemijos laikotarpiu psichologo pagalba labai praverstų.
Taip pat kalbėta, kad vasarą, jeigu Savivaldybės biudžetas bus surenkamas gerai, reikėtų surasti galimybių sutvarkyti darželio pastato išorines sienas.
Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktoriui Nerijui Jasinskui klausimų turėjo A. Šlimas. Politikas domėjosi, ar tėvai nesipiktino dėl 2020 metais priimto sprendimo padidinti įnašą už vaiko išlaikymą mokykloje. Direktorius atsakė, kad jis jokių reakcijų dėl to nesulaukė: „Bendruomenė suvokia, kad pinigai skiriami vaikų gerovei. Jie turi galimybę nuvažiuoti į profesionalių atlikėjų koncertus, mokykloje atsirado mokomasis teatras, nuveikta dar daug gražių darbų.“
N. Jasinskas užsiminė, kad Kovo 11-ąją Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla žada rietaviškiams surengti koncertą. Taip pat informavo, kad šiemet birželį Rietave bus minima pirmosios profesionalios muzikos mokyklos 150 metų sukaktis.
Visas švietimo įstaigų 2021 metų veiklos ataskaitas nuspręsta teikti Savivaldybės tarybai.
Sutarė – kompensuoti išlaidas reikia
Pastabų neturėta ir Rietavo savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos 2021 metų lėšų panaudojimo ataskaitai. Nevyriausybinėms organizacijoms remti iš vietos biudžeto buvo skirta 5 300 eurų. Panaudoti 5 008 eurai.
Į tarybą „deleguotas“ ir kiek papildytas švietimo įstaigų darbuotojų (pedagogų) kelionės išlaidų kompensavimo tvarkos aprašas.
Surinkti duomenys, kad į darbą savivaldybės švietimo įstaigose iš kitų vietovių daugiau nei 10 kilometrų važiuoja 53 darbuotojai. Siūloma šiems pedagogams kompensuoti 0,10 euro už kilometrą, bet ne daugiau kaip už 100 kilometrų per dieną. Savivaldybės biudžete kompensacijoms numatyta kiek daugiau nei 25 tūkst. eurų.
Aptariant šį klausimą, A. Lengvenienė pastebėjo, kad reikėtų kompensaciją taikyti ir psichologams, kurių ypač trūksta. Siūlymui pritarta, tad sprendimo projektas Savivaldybės tarybą pasieks papildytas.
