Karas, kurį Rusija pradėjo Ukrainoje, nerimą kelia ne tik Europai, bet ir visam pasauliui. O ką jau bekalbėti apie mus, lietuvius, esančius visai šalia baisių įvykių epicentro. Tad nieko keisto, kad nuo ketvirtadienio, ko gero, kone kiekvienas iš mūsų keliamės ir gulamės su mintimis apie Ukrainą. Juolab kad Rusija jau ir apie branduolinį ginklą prakalbo.
Ukraina prieš agresorių laikosi didvyriškai. Kone visi šalies vyrai ima į rankas ginklą, o moterys ir vaikai tampa karo pabėgėliais, kurių dalis prieglobsčio ieško ir Lietuvoje, Plungėje – šiomis dienomis mūsų miestą pasiekė 22 ukrainiečiai – 5 suaugusieji ir 17 vaikų.
Kokios reakcijos į karą čia, Plungėje? Ar esame pasirengę priimti karo pabėgėlius, ar jaučiama suirutė, ar vis dar planuojame draugauti su Rusijos miestu Krasnogorsku?
Rusijai įžengus į Ukrainą, kaip ukrainiečių palaikymo ženklas prie Plungės rajono savivaldybės pastato nuo ketvirtadienio plevėsuoja Ukrainos valstybės vėliava, kai kurie pastatai nušvito mėlyna ir geltona spalvomis. Tiesa, redakcija sulaukė visuomenės klausimų, kodėl Plungėje neorganizuotos Ukrainos palaikymo akcijos. Plungės rajono savivaldybės mero teigimu, toks renginys įvyks kovo 1-ąją, per Užgavėnes, kurių pagrindiniu akcentu taps solidarumas su Ukraina, jai paremti bus renkamos lėšos.
Pabėgėlius priimtume
Žinant, kad Ukrainoje gyvena apie 50 milijonų žmonių ir kad dalis jų, bėgančių nuo karo baisumų, pasieks ir Lietuvą, kyla klausimas, kiek jų galėtume priimti čia, Plungėje. Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio teigimu, apie tai diskutuojama nuo ketvirtadienio ir skaičiuojama, kad Savivaldybė vietos surastų maždaug 200 žmonių.
„Plungės įmonėse dirba daugiau nei šimtas ukrainiečių. Gali būti, kad jie prašys priimti čia jų šeimas. Be to, sulaukiau baldus gaminančios bendrovės vadovo skambučio. Kadangi įmonė turi gamyklą ir Ukrainoje, svarsto galimybę gamybą su visais darbuotojais (jų – apie 100) perkelti į Plungę, tad domėjosi žmonių apgyvendinimo galimybėmis. Žodžiu, apgyvendinimo poreikis, panašu, bus. Ir tam esame pasiruošę“, – sakė meras.
Ukrainiečius būtų galima apgyvendinti aštuoniuose naujuose butuose Varkaliuose, keletas laisvų yra Narvaišiuose, vietos atsirastų Kulių gimnazijos, Plungės verslo ir technologijų mokyklos bendrabučiuose. A. Klišonis neatmeta galimybės tartis ir su privačiu sektoriumi – žmones būtų galima apgyvendinti poilsio namuose Plateliuose, buvusioje Žlibinų mokykloje ir kitur.
Sekmadienį Savivaldybė skelbė, kad pirmadienį į Plungės kultūros centrą galima nešti šiltus rūbus, avalynę, antklodes, pagalves ir kitus daiktus. Tačiau tą pačią dieną paramos akcija buvo atšaukta – jos per sekmadienį didmiesčiuose pririnkta daugiau, nei yra galimybė nugabenti. Tiesa, žmonių prašoma daiktus pasilaikyti – jų gali prireikti, kai pabėgėliai atvyks į Lietuvą.
Pirmadienį meras A. Klišonis informavo, kad sekmadienį į jį kreipėsi plungiškis Vaidas, kurio žmona – ukrainietė. Jiedu paprašė surasti galimybę Plungėje priglausti 5 šeimas iš Ukrainos – 5 suaugusiuosius ir 17 vaikų, kurie mūsų miestą pasieks šiomis dienomis. „Šiuos žmones esame pasiruošę priimti. Priėmę žiūrėsime, kokie jų poreikiai, galbūt tada kreipsimės į visuomenę pagalbos“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Partnerystė stabdoma
Skaitytojai žino, kad nuo 2003 metų Plungę sieja partnerystė su Rusijos miestu Krasnogorsku. Tiesa, dar tada, kai Rusija įžengė į Krymą ir Rytų Ukrainą, buvo kilęs klausimas, ar ne laikas baigti tą draugystę, tačiau tuomet sutartis nebuvo nutraukta. Dabar apsispręsta – meras A. Klišonis sakė penktadienį į Krasnogorską išsiuntęs laišką, kuriame nurodo, jog partnerystę su šiuo miestu stabdo: „Parašiau, kad partnerystę stabdome, o galutinį sprendimą šiuo klausimu gali priimti tik Savivaldybės taryba, kuri posėdžiaus kovo 24 dieną.“
Nuotaikos visuomenėje
Suprantama, kad susiklosčiusi situacija sėja nerimą visuomenėje – plungiškiai, kaip ir visi kiti, suskubo apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais, degalais ir grynaisiais pinigais.
Penktadienio popietę AB „Swedbank“ Plungės klientų aptarnavimo padalinyje prie bankomatų būriavosi žmonės, norintys išsiimti grynųjų pinigų. Tik, kaip sakė viena senjorė, laukiančiųjų gal dvidešimt, o bankomate nė vieno euro.
Žmonės nedidelėse eilėse stovėjo ir prie kitose vietose esančių bankomatų.
Penktadienį Lietuvos bankas išplatino pranešimą, kad visos bankinės sistemos veikia sklandžiai, grynųjų pinigų atsargos mūsų šalyje pakankamos. „Lietuvos bankas, kredito įstaigos ir pinigų vežimo įmonės dirba didesniu pajėgumu. Lietuvos bankas, kaip ir pinigų gabenimo bendrovės, dirbs ir savaitgalį ir užtikrins sklandų grynųjų eurų tiekimą į bankomatus“, – skelbiama pranešime. Sekmadienį Lietuvos bankas pranešė, kad grynųjų pinigų paklausa mažėja, nei buvo penktadienį.
Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pabrango nafta. O tai reiškia, jog netrukus gali kilti ir degalų kainos. Penktadienį Plungės degalinėse skubančių papildyti degalų atsargas taip pat netrūko, nusidriekė ilgesnės nei įprastai transporto priemonių eilės.
Pasidairius po maisto parduotuves, tuštesnės buvo lentynos, kuriose – kruopos, cukrus, tualetinis popierius. Pirkėjų krepšeliuose buvo matyti mėsos, žuvies konservų ir kitų ilgiau galiojančių produktų.
O Donbaso gyventojams jus nenorit padeti jie jums blogi delto kad jie nenori jusu geju paradu.