Asmeninės sukaktys suteikia progą prisiminti nueitą kelią, sulaukti aplinkinių dėmesio. Ypač jei ta sukaktis – išskirtinė. 90 metų jubiliejus – ypatinga gimimo diena. Šį gražų gimtadienį balandžio 12 dieną pasitiko Algirdas Matas Duoblys. Šis žmogus prieš keletą dešimtmečių buvo išrinktas pirmuoju Plungės rajono tarybos pirmininku ir daug dėl Plungės nuveikė. Šiandien A. M. Duoblys – kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“, tremtinių choro „Tėvynės ilgesys“ narys. Pagerbti sukaktuvininką į Plungės viešąją biblioteką susirinko gausus būrys žmonių.
Gausus sveikintojų būrys
„Tiek daug jūsų pasveikinti atėjusių žmonių rodo, kad esate gerbiamas. Norime padėkoti, kad esate su mumis dabar ir tada, kai vadovavote rajono tarybai, kad daug padarėt būdamas sąjūdietis. Ačiū, kad įstojote į „Pilaitės“ klubą ir visa širdimi esate kraštotyrininkas, kad Plungės bibliotekai perdavėte surinktą medžiagą, kuria dabar naudojasi mūsų lankytojai, darbus rašantys studentai“, – į A. M. Duoblį kreipėsi bibliotekininkė, kraštotyrininkų klubo „Pilaitė“ vadovė Otilija Juozapaitienė.
Tarp sveikintojų buvo ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Kreipdamasis į jubiliatą, jis pastebėjo, jog šio surinkta medžiaga, kurią sudaro bene 12 segtuvų su kone 2 tūkstančiais dokumentų ir kitos medžiagos, yra visų mūsų istorijos dalis. Meras priminė ir tai, jog 1990 metais, kai A. M. Duobliui buvo patikėtos rajono tarybos pirmininko pareigos, padėtis buvo nelengva, kupina iššūkių. „Naujų teisės aktų nebuvo, o senieji nebetiko. Tuomet iš tikrųjų reikėjo idėjų, valios ir nebijoti prisiimti atsakomybę. Šiandien jus sveikinti labai smagu. 90 metų – gražus amžius, matyt, Dievulis tiek metų ir sveikatos davė tam, kad galėtumėt ir toliau daryti gerus darbus“, – sakė A. Klišonis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vardu sukaktuvininką sveikino Plungės skyriaus pirmininkas Adomas Zamulskis ir Savivaldybės vicemerė Asta Beierle Eigirdienė. „Pamename mūsų pokalbius, patarimus, kuriuos davėte. Kiek visokių svarbių darbų Plungei esat atlikęs! Ačiū, būkit ir toliau sveikas, būkit Lietuvos ąžuolas“, – linkėjo ji.
Prie sveikinimų prisidėjo ir Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė, kuri neslėpė, jog visada žavėjosi A. M. Duoblio asmenybe. „Jūs – pavyzdys, kaip reikia gražiai gyventi ir išėjus iš atsakingo darbo surasti save kitur. Jūs save atradote kraštotyroje“, – kalbėjo direktorė, sukaktuvininkui įteikdama padėkos raštą už istorinės atminties išsaugojimą ir Plungės bibliotekai padovanotą kraštotyros archyvą.
Gražių žodžių negailėjo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Plungės skyriaus pirmininkė Aniceta Grikšienė, choro „Tėvynės ilgesys“ nariai. O koks gimtadienis be dainų? Tad choristės visus pakvietė užtraukti dainą – muzikinis sveikinimas bibliotekoje skambėjo iš visos širdies!
Apie sukaktuvininką
A. M. Duoblys gimė 1932 m. Papievių kaime, ūkininkų šeimoje. Jo tėvui ir vyriausiam broliui teko išgyventi tremtį.
1950 m. A. M. Duoblys pradėjo dirbti darbininku „Linų audinių“ fabrike. Iš ten buvo pašauktas į kariuomenę. Grįžęs toliau dirbo fabrike ir mokėsi vakarinėje vidurinėje mokykloje. Ją baigęs įstojo į Kauno maisto pramonės technikumą, įgijo techniko-mechaniko specialybę, įsidarbino Kauno tabako fabrike, o dirbdamas mokėsi Kauno politechnikos institute. 1960 metais dėl šeimyninės padėties (jau buvo vedęs) grįžo į Plungę, į „Linų audinių“ fabriką, kuriame ėjo meistro pareigas. Baigęs institutą įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę ir 1967 m. atėjo dirbti į pradedamą statyti Plungės dirbtinių odų gamyklą vyriausiuoju mechaniku. Vėliau – gamyklos kapitalinės statybos skyriaus viršininku ir vadovavo maždaug 100 darbuotojų kolektyvui. Jam vadovaujant pastatyti poilsio namai Plateliuose, profilaktoriumas, 280 vietų lopšelis-darželis, devynaukštis, trys daugiabučiai namai, visas kvartalas vienbučių namų Mozūrų gatvėje. Teko dalyvauti statant Mažeikių naftos perdirbimo įmonę bei atstatant Artiko miestą Armėnijoje po ten vykusio žemės drebėjimo 1989 m.
A. M. Duoblys daug metų dalyvauja choro „Tėvynės ilgesys“ veikloje.
Pasak O. Juozapaitienės, A. M. Duoblys niekada nestojo į komunistų partiją, tėvų ir senelių įskiepyta meilė Lietuvai lydėjo jį visą gyvenimą. Gal todėl svarbiausiu savo gyvenimo etapu A. M. Duoblys laiko Lietuvos atgimimo laikotarpį, nuo pirmųjų dienų jis buvo įsijungęs į Sąjūdį. Dirbdamas dirbtinių odų gamykloje organizavo Sąjūdžio susirinkimus-mitingus, išvykas į Baltijos kelią, ginti Lietuvos parlamentą ir televizijos bokštą.
1990 m. A. M. Duoblys išrinktas deputatu į vietinę tarybą. Tapo jos pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1995 m. Tuo laikotarpiu buvo atstatytas Laisvės paminklas, Šv. Florijonas.
A. M. Duoblys daug metų kaupė archyvą, rinko senas nuotraukas, įvairius dokumentus, straipsnius apie savo šeimą, giminę ir apie svarbiausius to laikmečio įvykius. Išėjęs į pensiją, sukauptą medžiagą sudėjo į segtuvus, šie ir perduoti bibliotekai.
