Nemaža dalis klausimų, svarstomų Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdžiuose, apima ir miestą, ir kaimą. Tačiau vienas kasmetinis ir, kaip sako komiteto pirmininkė Daina Martišienė, tradicinis, planinis priklauso tik kaimui. Prieš kurį laiką komiteto nariai buvo supažindinti su rajono žemės ūkio dinamika, jo prisitaikymu prie naujų tikslų, problemomis ir galimybėmis. Jei trumpai, gyvulininkystė traukiasi, augalininkystė auga.
Kaip sakė informaciją pateikusi Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Airida Montvydienė, per metus rajone įregistruotos 57 naujos žemės ūkio valdos, 72 nauji ūkininkai. Nors ir randasi naujų ūkininkų, per dešimt metų jų sumažėjo kone tūkstančiu.
Pagal deklaruojamus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas matyti, jog net 36 proc. visų ariamų žemių sudaro grūdiniai augalai, 60 proc. – pievos. 2012 m. pievos sudarė 75 proc., ariama žemė – 25 proc. deklaruoto ploto.
A. Montvydienė pažymėjo, kad rajone stebimas ekologinių ūkių gausėjimas. Savivaldybėje registruoti 48 tokie ūkiai (per praėjusius metus registruota 10).
Tačiau, kaip sakoma, yra ir kita medalio pusė: rajone drastiškai mažėja gyvulių. Per dešimtmetį rajone melžiamų karvių sumažėjo dviem tūkstančiais. Komiteto nariai spėjo, kad tam įtakos turėjo padidėjęs karvių produktyvumas, stambėjantys ūkiai.
Komiteto pirmininkė pastebėjo, kad ūkininkavimo tendencijas ir pokyčius diktuoja gyvenimas. Su tuo sutiko ir pranešėja. Pasak jos, gyvulininkystės požiūriu ūkininkavimas – nepatrauklus, nes gyvulius tenka prižiūrėti ryte ir vakare, lieka mažiau laisvo laiko. Greičiausiai dėl to jauni ūkininkai labiau linkę plėtoti augalininkystės ūkius.
A. Montvydienė kalbėjo, kad rajone atsiranda naujų didesnių braškių, aviečių, svarainių, šilauogių ūkių, yra ir riešutų augintojų. Plateliuose steigiamas didelis obelų ūkis su perdirbimo cechu. Rajone turime ir Kalėdų eglučių ūkį.
Kalbėdama apie problemas, Žemės ūkio skyriaus vedėja minėjo, jog viena iš ūkininkams kylančių bėdų – tai, kad reiks atkurti daugiametes pievas. „Gyvulių nebeturime, tačiau pievas vis tiek teks išlaikyti. Ūkininkai pyksta, kad neturėdami gyvulių privalės šienauti, o šieno parduoti nebus kam“, – paaiškino specialistė. Pagal reikalavimus ūkininkai palei griovį 3 metrus privalės išlaikyti pievą, o susmulkinti galima tik 10 proc. žolės.
A. Montvydienės teigimu, žvelgiant į ateitį nekoks vaizdelis šviečiasi ir dėl kiaulių ūkių. Anot jos, teko kalbėtis su vienu kiaulių augintoju, kuris rimtai svarsto atsisakyti šios veiklos, nes grūdų ir degalų kainos labai pakilusios, o supirkimo kainos juokingai mažos, tad auginti kiaulę darosi nuostolinga. Įdomumo dėlei paminėsime, jog praėjusių metų pradžioje rajone buvo deklaruotos 21 233 kiaulės, šių metų pradžioje – tik 507. Sumažėjimas – 20 726.
„Vienu žodžiu, auginsime ąžuolynus ir kaip Iberijos pusiasalyje gilėmis šersime“, – pajuokavo meras Audrius Klišonis.
Nors ūkininkai ir imasi naujų alternatyvių ūkininkavimo variantų, pasak komiteto pirmininkės, svirplių ūkio rajone dar neturime.
