Rugpjūčio 11-ąją Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen praleido Žemaitijoje: jos darbotvarkėje buvo numatyti vizitai į du miestus – Plungę ir Rietavą. Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio kvietimu lankydamasi mūsų mieste Seimo pirmininkė susitiko su sporto, jaunimo, medicinos, verslo atstovais. Kaip pažymėjo viešnia, žmonių išsakytos pastabos, pasiūlymai suteikia naudingos ir reikalingos informacijos vėliau Seime vykstančioms diskusijoms. O prašymų atkreipti dėmesį į jiems aktualius klausimus plungiškiai turėjo.
Pristatė rajoną
Liberalų sąjūdžio atstovę V. Čmilytę-Nielsen Plungėje lydėjo politikos bendražygis, taip pat Liberalų sąjūdžio atstovas, Seimo narys Jonas Varkalys. Seimo pirmininkės vizitas prasidėjo nuo mero A. Klišonio kabineto. Kartu su Savivaldybės vadovu viešnią pasveikino ir vicemerė Asta Beierle Eigirdienė.
Trumpas ir labai konkretus – toks buvo mero susitikimas su partijos kolege Seimo pirmininke. A. Klišonis V. Čmilytei-Nielsen pristatė Plungę, informavo apie pastaraisiais metais mieste ir rajone vykstančius pokyčius, vykdomus projektus. Viešniai malonu buvo išgirsti, kad mūsų darželiuose daugėja vaikų, kad šis rugsėjis į mokyklos suolą atves kone 90 pirmokų daugiau nei pernai, kad mūsų kultūra aukšto lygio, kad labai stipriai į priekį investicijomis juda rajono pramonė.
„Esame stiprūs žuvies pramonėje, baldų gamyboje, statybos įmonės gerai dirba. Netrukus turėtų būti pradėtas įgyvendinti dar vienas regioninės svarbos projektas, kuris leis įkurti 60 naujų darbo vietų“, – džiugiais faktais dalijosi meras.
Pasidžiaugė bendradarbiavimu
Nepraleista progos Seimo pirmininkei išsakyti ir susirūpinimą keliančius dalykus, tikintis, kad su jos užtarimu jie spręsis labiau teigiama linkme. Čia Seimo pirmininkė užsiminė, kad asmeniškai ji labai džiaugiasi bendradarbiavimu su J. Varkaliu, kuris „už savo vienmandatę Seime gula kryžiumi“, ir tai, reikia manyti, plungiškiai jaučia.
Problema –
nesusikalbėjimas
Tarp mero išsakytų problemų – M. Oginskio dvaro žirgyno rekonstrukcijos trečiojo etapo užbaigimo darbai. „Finansų ministerija, nesvarbu, kad tai jau trečias etapas, mūsų projektą vertina kaip naują. Niekaip nesusišnekame. Investicija didelė – 2,74 mln. eurų“, – pasakojo A. Klišonis.
V. Čmilytė-Nielsen išgirdo ir apie rudenį planuojamą atidaryti baseiną ir kiek Savivaldybė prie to prisidėjo. Taip pat apie Savivaldybės siekį įgyvendinti antrąjį sporto komplekso etapą, kurio metu šalia baseino turėtų atsirasti sporto salė, kurių trūkumas Plungėje labai jaučiamas. Tačiau vėlgi nesusikalbama – Vyriausybė šiuos planus traktuoja kaip naują projektą, taigi pirmumo teisė finansavimui neteikiama.
Seimo pirmininkės prašyta, kad į Seimo rudens sesijos darbotvarkę nebeatidėliojant būtų įtrauktas klausimas dėl kadetų mokyklų projekto. Tai padėtų greičiau išsispręsti klausimą dėl Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos statuso. Rudenį čia jau bus formuojamos kadetų klasės, tačiau Žemaitijos kadetų licėjaus statuso suteikimas įstaigai nevyksta taip greitai, kaip tikėtasi.
J. Varkalys taip pat užsiminė, jog niekaip nepavyksta iki galo įrengti neįgaliesiems skirtų patalpų Plungės parapijos namuose. Apie tai kalbėta ir su socialinės apsaugos ir darbo ministre, tačiau pažadai taip ir lieka neįgyvendinti.
Tiek A. Klišonis, tiek A. Beierle-Eigirdienė pasidžiaugė, kad Plungės rajone kuriasi jaunos šeimos, kad esame strategiškai patrauklioje vietoje, kad įgyvendinami įvairūs projektai, tad miestas ir rajonas gražėja.
Meras neslėpė, kad vis dėlto norėtųsi didesnės pagalbos iš Vyriausybės toms savivaldybėms, kurios juda.
„Meras, būdamas politinėje mažumoje, moka su dauguma susitarti“, – pagiriamąjį žodį tarė vicemerė. O A. Klišonis pastebėjo: „Mes pasipykstame, bet yra svarbūs rajonui strateginiai klausimai. Žmogui visiškai nesvarbu, objektą pastatė viena partija ar kita. Šitoje vietoje sutarimą kartais sugebame pasiekti.“
V. Čmilytė-Nielsen rajono vadovams dėkojo už priėmimą ir kalbėjo, jog formuojant Seimo darbą visada yra gerai žinoti, kokie projektai yra prioritetiniai. „Kai gauni informaciją, galima paspartinti kai kuriuos dalykus, pakoreguoti darbotvarkę. Duokite man žinią“, – paragino Seimo pirmininkė.
Išbandė teniso aikštelę
V. Čmilytės-Nielsen vizitas Plungėje tęsėsi aplankant šachmatų klubą. Jos meilė šiai sporto šakai visiems žinoma, tad viešėdama klube Seimo pirmininkė mielai leidosi į prisiminimus apie pasiektas asmenines pergales. Pasirodo, garbioji viešnia kažkada yra žaidusi ir mūsų mieste. Šiltai Plungės šachmatininkų sutikta V. Čmilytė-Nielsen išlydėta su gėlėmis, o jos vizitą primins dovanota šachmatų lenta su Seimo simbolika ir pirmininkės autografu.
Dar kalbantis mero kabinete buvo užsiminta apie vieną didžiausių privačių investicijų sporto srityje Plungėje – įrengtus naujus teniso ir padelio kortus arenoje „Teniso slėnis“. Taigi nepraleista progos čia užsukti. Seimo pirmininkė susitiko su arenos įkūrėju Egidijumi Gintvainiu, pasidžiaugė moderniu teniso aikštynu ir netgi paėmė į rankas teniso raketę. Žaisti sekėsi puikiai.
Seimo pirmininkės dėmesio tą dieną sulaukė ir Plungės atviras jaunimo centras, kur kalbėta jauniems žmonėms ir šiai įstaigai aktualiomis temomis.
Pabendravo su medikais
Paskutinė vizito stotelė – Plungės ligoninė, kur V. Čmilytę-Nielsen pasveikino ir įstaigos direktorius Remigijus Mažeika, ir darbuotojai. Vadovas pabrėžė, jog šis vizitas mūsų gydymo įstaigai – istorinis, nes čia niekada anksčiau joks Seimo pirmininkas nėra lankęsis.
R. Mažeika trumpai pristatė ligoninės veiklą, akcentavo, kad įstaiga palaiko planuojamą įgyvendinti ligoninių tinklo pertvarką, kad dirba taip, kaip reikalauja pertvarkos strategija, tačiau klausimų dar dėl to kyla nemažai. Pasidžiaugta, kad ligoninei pavyko padidinti dienos chirurgijos paslaugų skaičių, kad sėkmingai pradėtos teikti slaugos namuose paslaugos, kad įsigytas naujas kompiuterinis tomografas, kad turima planų dėl mamografo įsigijimo ir kt. Tarp tikslų – ir naujo Skubios pagalbos skyriaus statyba, kuriai finansavimą tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų. Ir, aišku, pagrindinis visų plungiškių tikslas – kad po reformos Plungės ligoninė išsaugotų dabartinę struktūrą.
„Tikimės pagalbos ateityje, kad neliktų Plungės ligoninė už brūkšnio. Matėte, koks verslas aktyvus, koks aktyvus kultūrinis gyvenimas… Jei neteksime chirurgijos, neteksime visko, liks tik slaugos ligoninė. Tai mums būtų sunkiai suvokiama, daug darbo esame įdėję“, – Seimo pirmininkei kalbėjo R. Mažeika.
Ligoninės direktorius kvietė V. Čmilytę-Nielsen atkreipti dėmesį į planuojamus pokyčius, susijusius su stacionaria slauga, kai vietoje keturių mėnesių liktų tik vienas. „Neturėtume kur perkelti pacientų, kuriems dažnai reikalingas įvairus gydymas. Kol stipri ambulatorinė slauga nėra susiformavusi, mums šie numatomi pokyčiai kelia nerimą“, – aiškino direktorius.
Seimo pirmininkė sakė vertinanti gyvus susitikimus su žmonėmis, o išgirstos mintys, pasiūlymai ir nerimą keliantys dalykai duos papildomų argumentų kalbantis su Vyriausybe ir planuojant priimti sprendimus Seime.
„Visada gera lankytis ten, kur yra įkvepiančių pavyzdžių. Noriu pasidžiaugti tuo, ką matau pas jus. Man atrodo, kad nuo asmeninės lyderystės, nuo komandos darbo labai priklauso, kaip pavyksta pokyčius įgyvendinti“, – vertindama Plungės ligoninę ir čia dirbančius žmones, pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Politinė reklama. Apmokėta iš Liberalų sąjūdžio sąskaitos. Užs. Nr. S-913
Kas ton geltine kveite ))) o keik sobenlaiziu is paskuos ))) Rudnosiuku palyda