Atsargiai – erkės!

Mūsų krašte erkės yra labai aktyvios, kadangi joms čia geros sąlygos veistis: daug lapuočių, pakankamai drėgna ir užtektinai graužikų, kurie sudaro sąlygas erkėms kartą per metus pasimaitinti. Nors didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis registruojamas vasarą ir rudenį, tačiau turime išlikti budrūs, nes erkės būna aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra siekia 5–7 °C laipsnius šilumos.

Lietuvoje erkės dažniausiai platina dvi ligas – erkinį encefalitą (toliau – EE) ir Laimo ligą (toliau – LL). Šiomis ligomis užsikrečiama įsisiurbus infekuotai erkei, tačiau EE galima užsikrėsti ir vartojant nevirintą karvių arba ožkų pieną.
Plungės rajono savivaldybėje per šių metų aštuonis mėnesius registruoti 28 susirgimai LL, 4 susirgimai EE. Per 2021 metus užfiksuoti 26 LL atvejai, erkinio encefalito atvejų nebuvo registruota.
Rietavo savivaldybėje šiais metais per aštuonis mėnesius registruoti 7 LL atvejai, susirgimų erkiniu encefalitu nefiksuota. 2021 metais LL sirgo 4 gyventojai, EE – 3.
Nagrinėjant duomenis geografiniu požiūriu nustatyta, kad dažniausios Plungės rajono savivaldybės gyventojų nurodytos erkių įsisiurbimo vietos yra Plungės miesto V. Lingio, Purienų gatvėse, Plungės parke, Platelių miške, Nausodžio seniūnijos Kaušėnų ir Prūsalių kaimuose, Babrungo seniūnijos Jėrubaičių ir Jovaišiškės kaimuose. Rietavo savivaldybėje – Rietavo seniūnijos Jaupėnų, Žadvainų, Pelaičių, Labardžių kaimuose, Rietavo miesto Palangos gatvėje, Rietavo parke.
Vykdant papildomą erkių paplitimo ir gausumo stebėseną, kasmet didžiausio erkių aktyvumo metu jų skaičius 1,5 km maršrute buvo stebimas pasirinktinėse teritorijose.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamento Plungės skyriaus specialistai atliko vienkartinę erkių gausos stebėseną Platelių seniūnijos „Plokštinės“ poilsiavietės vietovėje. Erkių skaičius 1,5 km maršrute buvo 11. Gandingos piliakalnių vietovėje – 4. Taip pat atlikta stebėsena Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijos Lopaičių piliakalnio vietovėje. Erkių skaičius 1,5 km maršrute – 15.
Vienintelė patikima apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito ir jo sukeliamų komplikacijų – skiepai.
Svarbu žinoti, kad patikimam imunitetui susidaryti reikia trijų skiepų dozių. Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1–3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Imunitetas nuo erkinio encefalito susiformuoja praėjus 2–3 savaitėms po antrojo skiepo. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia ir pirma palaikomoji dozė skiriama po 3 metų, kitos – kas 3–5 metai, atsižvelgiant į amžių.
Skiepų nuo Laimo ligos nėra. Ji gydoma antibiotikais. Persirgus imunitetas neįgyjamas ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.
Labai svarbios individualios apsaugos priemonės: būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius, o aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti; einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno; galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą; patariama naudoti repelentus (nariuotakojus atbaidančios medžiagos).
Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?
Įsisiurbusią erkę reikia ištraukti kaip galima greičiau – suimti kuo arčiau odos, nespausti kūnelio, nesukioti, prieš tai netepti riebalais ir staigiu judesiu traukti į viršų. Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės ir liko galvutė, nieko daryti nereikia, organizmas ją pašalins pats kaip svetimkūnį. Po erkės ištraukimo įsisiurbimo vietą rekomenduojama nuplauti vandeniu ir muilu arba dezinfekuoti.