Į redakciją kreipėsi sunerimusi vieno šeštoko mama iš Plungės, mat ji neseniai sužinojo, kad netoli „Saulės“ gimnazijos, visiems prieinamoje vietoje, stovi apgriuvęs neaptvertas statinys, keliantis rimtą grėsmę ten besilankantiems smalsiems vaikams ir paaugliams.
Neretai vasarą tėvai net nežino, ką jų atžalos veikia, kur ir su kuo leidžia laiką. Kaip pasakojo šeštoko Tomo (vardas pakeistas) mama, vaikas išeina į kiemą, o kai pakviečia valgyti pietų, grįžta mažų mažiausiai po gero pusvalandžio. Ir taip kartojasi dažnokai. Mikrorajone gyvenantys tėvai ėmė įtarinėti, kad Tomas laiką leidžia kažkur tolokai nuo namų.
Baimindamiesi, kad nenutiktų kas blogo, pradėjo Tomo klausinėti, kur šis būnąs. Paauglys tik pasakė, jog su draugais šmirinėja sename apleistame name prie gimnazijos. Tomo mama sužinojo, jog kartu ten lankosi ir jos brolio vaikas. Tada kartu su broliene ėmusios kvosti, kur tas apleistas namas yra, norėjo pamatyti pačios. Jaunuoliai tik pasakė: „Jums ten nepatiks, geriau nevažiuokit“. Plungiškė sužinojo, kad vaikai ten eina grupelėmis – po penkis šešis, berniukai ir mergaitės. Paklaustas, ką dvylikamečiai ten veikia, Tomas paatviravo, jog paprasčiausiai vaikščioja, laipioja griuvėsiuose. Net prisipažino, kad šiek tiek baugu, bet dėl to smalsiems paaugliams tik įdomiau.
Susirūpinusi mama šiaip ne taip prikalbėjo sūnų parodyti tą pastatą. Ir vieną vakarą, apie devintą valandą, nuvyko prie taip paauglius traukiančių griuvėsių. Žolėje pramintu takeliu paėjus, vaizdas buvo nekoks – aplink akivaizdžiai matėsi grėsmė sveikatai ir net gyvybei: vos besilaikančios aukštos ištrupėjusių plytų sienos, galinčios nugriūti bet kurią minutę… Aplink ne vienas atviras gilus kanalizacijos šulinys. Čia galima ne tik sprandą nusisukti, bet ir galą gauti. Aplink mėtosi šiukšlės, tušti alkoholinių gėrimų ir alaus buteliai, „bambaliai“. Panašu, jog čia nuo tėvų pasislėpę vaikai ir dūmelį traukia.
Tomo mama sako nė karto neužklupusi jo išgėrusio ar rūkančio. Tačiau moteris baiminasi, jog bet kada gali nutikti nelaimė, kas nors užgriūti ar kažkas panašaus. „Pasikalbėjome su Tomu, pažadėjo daugiau nesilankyti toje vietoje ir nekišti galvos tiesiai į pavojų“, – pasakojo plungiškė, tikinti, jog bent jau jos sūnus nebesilankys grėsmę keliančiame pastate.
Negi niekas taip ir nepasirūpins prašalaičių saugumu, negi būtina laukti, kol nutiks nelaimė? Tada jau visi ims skambinti varpais.
Susisiekėme su Plungės „Saulės“ gimnazijos direktoriumi Algimantu Budriu. Jis sakė, jog problema žinoma ir būtina ieškoti būdų jai išspręsti. Prieš keletą metų jau buvo nutikusi bėda – nugriuvo siena, laimei, skaudžių pasekmių tąkart išvengta. O kas garantuos, kad nelaimė nepasikartos?
Pasak A. Budrio, visai šalia gimnazijos stovintys griuvėsiai priklauso ne mokymo įstaigai – anksčiau statinys buvo tuometinės „Linų audinių“ bendrovės. Gimnazijos direktorius tikino, jog pamokų metu bėdų dėl minėtojo pastato neturi, mat gimnazistams išeiti už mokyklos ribų draudžiama. „Pažeidusiuosius šią nuostatą iškart išsikviečiame ant kilimėlio“, – pasakojo A. Budrys, rodydamas į vaizdo kamerą, nukreiptą takelio, vedančio link apgriuvusio pastato, pusėn.
Pradėjome prieš daug metų statyto pastato savininko paieškas. Sužinojome, jog, bankrutavus AB „Linų audiniai“, jį pernai iš varžytinių nusipirko privatus asmuo. Pasak buvusio „Linų audinių“ technikos direktoriaus, dabartinio laikinojo ūkvedžio Jono Janausko, pastatas prieš daug metų statytas ir nebaigtas, žadėta įrengti tuometinę gydymo įstaigą – profilaktoriumą. Metų metus jis stūksojo nenaudojamas.
Anot J. Janausko, statinį nusipirko plungiškė Jurgita Abromavičienė, jau baigiami tvarkyti visi reikalingi dokumentai.
Kaip pasakojo J. Janauskas, griūvantis pastatas buvo aptvertas metaline tvora – išvogė. „Kiek vėliau aptvėrėme sunkiais betoniniais stulpeliais, bet ir tuos sugebėjo nugvelbti. Bergždžias reikalas – tvoros čia nepadės. Samdėme ir aukštalipius, kad nugriautų pavojingas vietas, irstančias pertvaras. Ir vaikus ne kartą vaikėme iš šios vietos, ir laužus teko gesinti“, – pirmuoju asmeniu pasakojo J. Janauskas… Jo teigimu, vaikų saugumu labiau turėtų rūpintis patys tėvai, domėtis, kur ir ką veikia jų atžalos.
J. Janausko žiniomis, pastato savininkė šiuo metu išvykusi į užsienį. Pasak vyro, dalį irstančio pastato žadama nugriauti, kitą dalį palikti.
Rajono savivaldybė už pastatų nepriežiūrą gali skirti baudą. Tačiau, kaip sakė Savivaldybės Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, pirmiausia turi būti gautas pranešimas iš seniūnijos, tada komisija įvertina ir sprendžia. Bet kol kas tokio pranešimo negauta.
Plungės miesto seniūnijos seniūno pavaduotojas Algimantas Grisaitis apie šį pavojingą statinį nieko nežinojo. Jo teigimu, reikia išsiaiškinti, gal pastatas nebaigtas statyti ir net neatiduotas vertinti. Tačiau jis pažadėjo nelaukti, kol atsitiks nelaimė, ir su darbo saugos specialistu nuvykti apžiūrėti pastato.
A. Grisaitis patikino, kad po to bandys susisiekti su naujuoju savininku ir spręsti šią problemą.
