Prabėgus mėnesiui po Plungės miesto šventės ir nutilus atgarsiams, bandėme pasidomėti, kiek plungiškiams kainavo ši šventė. Apsilankiusieji turėjo pastebėti, jog šiemet čia visko buvo kone kiekvieno skoniui: pradedant parodomis, rimtais ir nerimtais koncertais, sporto ir jaunimo renginiais, baigiant fejerverkais. Akivaizdu, jog visa šita grožybių puokštė turėjo ir „gražiai“ kainuoti… Taigi, kas, kur ir už kiek?
Smulkesnę informaciją apie miesto šventės sąmatą laikraščiui pateikė Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė, mero patarėja Daina Martišienė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Jonušienė bei Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė Laima Ulkštinienė.
Tūkstantinės sumos
Pasak D. Martišienės, šiemetinės miesto šventės finansavimas susidėjo iš kelių dalių. Didžiausia pinigų suma – daugiau nei 50 tūkstančių litų – gauta pagal ES projektą „Darnaus bendradarbiavimo tinklo tarp Rytų ir Vakarų plėtojimas“. A. Beierle Eigirdienė pažymėjo, jog šie pinigai buvo panaudojami griežtai taip, kaip numatyta projekte, mat kiekvienas litas čia privalo būti įformintas.
Kiti pinigai: 17 tūkst. 600 Lt – rėmėjų lėšos, beveik 18 tūkst. Lt – iš prekybininkų surinkti mokesčiai.
Palyginti su išvardintomis sumomis, Savivaldybė prie šventės prisidėjo ne tiek ir daug – 20 tūkst. Lt. Iš šių pinigų 5 tūkst. Lt skirti Plungės kultūros centro vykdytoms veikloms, 2 tūkst. Lt – Plungės rajono savivaldybės viešajai bibliotekai, o likusi suma – įvairiai sceninei atributikai, aparatūrai.
Apie konkretesnius skaičius
Paklausus, kiek kainavo kartais „pinigais į orą“ pavadinami fejerverkai, A. Beierle Eigirdienė atsakė, jog juos padovanojo rėmėjai. Ši atrakcija renginio programoje net nebuvo numatyta.
Pasirodo, nieko nekainavo ir oficialus mero Albino Klimo rengtas priėmimas, kurio vaišės – taip pat rėmėjų dovana.
Kokio dydžio honorarai sumokėti šventėje dalyvavusiems atlikėjams, valdininkės nenurodė, mat visi renginiui reikalingi pinigai esą buvo imami iš „vieno katilo“ ir dabar sunku atsekti. A. Beierle Eigirdienė pasidžiaugė, kad išsiversta su turėtomis lėšomis, nė lito nereikėjo skolintis: „Griežtai dėliojomės lėšas – centas į centą“, – sakė administracijos direktorė.
Kur svečiai miegojo, valgė ir kiek tai kainavo
Miesto šventė iš tiesų buvo didelio masto. Vien drauge su švente vykęs XII pučiamųjų orkestrų festivalis kokį būrį dalyvių ir žiūrovų sutraukė. Į Plungę sugužėjo orkestrų ne tik iš Lietuvos, bet ir Latvijos, Švedijos. Svečius reikia kažkur apnakvindinti, pamaitinti… Kiek gi visa tai kainavo?
Anot R. Jonušienės, nakvynės ir maitinimo paslaugų teikėjas miesto šventės metu buvo išrinktas vykdant viešuosius supaprastintus pirkimus. Kaip sakė specialistė, šių paslaugų pirkimas pagal projektą „Darnaus bendradarbiavimo tinklo tarp Rytų ir Vakarų plėtojimas“ buvo suskaidytas į dalis, įsigyjamos dvejopos paslaugos: nakvynę ir pusryčius teikiančių įstaigų paslaugos; maitinimo paslaugos iš pasirinkto teikėjo.
Kaip įmonės ar kiti teikėjai galėjo rasti informacijos apie galimybę kandidatuoti į paslaugų teikėjus? Pasak R. Jonušienės, pagal administracijos direktoriaus įsakymą apie supaprastinto pirkimo tvarką, kuomet jis vykdomas apklausos būdu, skelbti neprivaloma.
Paslaugų teikėjai – valstybinė paslaptis?
Taip išeitų, kad tai, kas apnakvindins ir maitins atvykėlius, priklausė tik nuo valdininkų.
Pasak R. Jonušienės, pagrindinis šių paslaugų teikėjo atrankos kriterijus buvo mažiausia kaina. Iš viso nakvynės ir pusryčių paslaugos buvo suteiktos 56 dalyviams.
Pasiteiravus, iš kiek ir kokių kandidatų apklausta, sulaukėme tokio R. Jonušienės atsakymo, kuris nepadarytų gėdos nė vienam biurokratui: „Pasiūlymų sulaukta iš visų paslaugų teikėjų, į kuriuos buvo kreiptasi“. Specialistės noras kažką nuslėpti sukėlė smalsumą. Teko ilgokai pavargti, „apkeliauti“ keletą Savivaldybės skyrių, kreiptis ir telefonu, ir raštiškai, kol galiausiai pavyko išpešti tuos paslaptingus kandidatus į paslaugų teikėjus.
Maloniai bendravusi Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausioji specialistė L. Ulkštinienė informavo, kad buvo kreiptasi į UAB „Sadovalis“ (viešbutis „Linelis“), Platelių jachtklubą bei poilsio namus Plateliuose „Šaltinėlis“. Pastarasis savo pasiūlymo nepateikė, „Linelis“ už vieną dieną viešbutyje (nakvynė ir pusryčiai) prašė 33 Lt (su PVM), t. y. 56 asmenims – 1 848 Lt, o Platelių jachtklubas – 35 Lt (1 960 Lt). Šventėn atvykę svečiai buvo apgyvendinti „Linelyje“, o kurie netilpo – ir Platelių jachtklube. Iš viso už šias paslaugas per penkias dienas paklota 9 tūkst. 240 Lt.
Maitinimas dienai asmeniui – 85 litai!
Na, jei apgyvendinimo paslaugos, net apribojus norinčiuosius jas pasiūlyti, atrodo, nupirktos nebrangiai, tai svečių maitinimo paslaugos, kurioms buvo skirta įspūdinga – 33 tūkst. 612 Lt – suma, buvo pirktos vykdant apklausą žodžiu!
Pastaroji suma atrodo išties įspūdinga, ypač kai iš L. Ulkštinienės išgirdome, jog pietumis bei vakariene birželio 16-21 d. (6 dienas) buvo maitinami tik 66 žmonės. Mūsų skaičiavimais, vienam žmogui per vieną dieną teko beveik 85 Lt! Specialistės teigimu, svečiai buvo maitinami uždarosioms akcinėms bendrovėms „Žemsodis“ (kavinė „Žemsuoda“), „Vegenta“ (restoranas „Skalvija“), „Kortuva“ (picerija „Verona“), „Jaroda“ (kavinė-baras „Centras“) bei „Sadovaliui“ („Lineliui“) priklausančiose maitinimo įstaigose.
Išeitų, kad minėtas „Linelis“, jeigu svečias jame buvo ir apnakvindintas, ir gaudavo maitinimą, už dieną imdavo tikrai ne „valdišką“, o normalią komercinę kainą – apie 118 litų asmeniui!
Pagal pateiktus duomenis, dar 1 tūkst. 406 Lt atsiėjo transporto paslaugos. Jų, anot L. Ulkštinienės, specialiai miesto šventei Savivaldybė nepirko, paslaugas teikė UAB „Mivada“ pagal nuo balandžio galiojančią sutartį.
Kaip sakė L. Ulkštinienė, apnakvindinimo ir maitinimo paslaugų pirkimo organizatorė buvo Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė R. Jonušienė.
Nejaugi tokia šventės paslaugų pirkimo praktika tikrai buvo palankiausia miestui?
Pamąstymai apie kitų metų šventę
Na, galėtume „nebeieškoti sliekų” – šventė baigėsi, mes nesame kontrolės įstaiga. Tačiau kitais metais vėl ateis tradicinė miesto šventė. Tai – bene vienintelis masinis miesto renginys, kada plungiškiai verslininkai gali plačiau pareklamuoti savo paslaugas. Kodėl gi civilizuotai ir viešai, iš anksto per žiniasklaidą nepakvietus jų visų teikti pasiūlymus svečius apnakvindinti ir maitinti? Ir kaina būtų mažiausia, ir neliktų klaustukų plungiškių mintyse.
