Visą lapkričio mėnesį Mažeikių muziejaus vitrininiuose languose bus galima apžiūrėti Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių kūrybinių darbų parodą „Saulutės“.
Tradiciškai koplytstulpių puošybos dalys – vadinamosios „saulutės“ – yra metalinės, jas nukala kalviai. Bet gimnazistai turėjo galimybę prie „saulučių“ prisiliesti kitaip – jie savo dirbinius padarė iš kiek netikėtos medžiagos – polistireno.
Idėją padiktavo kelios priežastys
Parodoje galima pamatyti ir iš polistireno padarytų „saulučių“, ir keramikinių – ant drobės.
Projektas įgyvendintas dailės ir technologijų pamokų metu.
Kūrybinių darbų vadovai – dailės mokytoja ekspertė Asta Milėškienė ir technologijų mokytojas ekspertas Raimondas Milėška.
Pasak mokytojų, toks projektas, kuriame susiejama tautodailė, ornamentika, „saulutės“, netradicinės medžiagos, o paskui kūriniai eksponuojami muziejaus vitrininiuose languose, gimė dėl kelių priežasčių.
Pirma priežastis – tai, kad 2020-ieji Lietuvoje buvo paskelbti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. O juk kryždirbystė kartu su „saulutėmis“ yra UNESCO dalis. Be to, Mažeikių rajonas turtingas kalvių, jame rengiamos kalvystės meno ir amatų šventės, visuomenė turi galimybę pamatyti kalvių darbų parodas.
Studijavo „kalvių bibliją“
Kita priežastis – garsūs kraštiečiai. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją baigė ir dailės mokytoju kurį laiką joje dirbo iš Dapšių kaimo kilęs tapytojas, akvarelininkas, grafikas Česlovas Kontrimas. Šiemet minimos jo gimimo šimtosios metinės.
1991 metais išleista etnografinė studija „Lietuvos geležiniai kryžiai“, paremta autentiškais Č. Kontrimo ir jo mokinių piešiniais. Šiandieniniai kalviai šią knygą vadina „kalvių biblija“.
Knygoje pateiktą informaciją studijavo ir gimnazistai, prieš pradėdami piešti ir daryti savąsias „saulutes“.
„Viskas labai gražiai susiliejo į tai, kad mokiniams norėjosi pasiūlyti užduotį, kurią atliekant iš tradicijų pereinama į šiuolaikiškesnes medžiagas, kitokias technologijas. Gimnazistai neturi galimybių „saulučių“ nukalti iš geležies. Todėl pasitelkėme medžiagas, kurias mokiniai gali naudoti pamokų metu. O polistirenas – labai lengva, nebrangi, pasiduodanti pjaustymui medžiaga. Vaikams patinka tas konstravimas“, – kalbėjo A. Milėškienė.
Buvo laisvė interpretuoti
- Milėška buvo bene pirmasis mokytojas, kuris Lietuvoje tautodailės darbams panaudojo netradicines medžiagas. Prieverpstės iš putplasčio ir šiandien puošia Merkelio Račkausko gimnazijos bei jos pagalbinių pastatų sienas.
„Pasiekėme tikslą: pirmiausia mokiniai susipažino, sužinojo, kas yra tos „saulutės“. O jau po to, kai išanalizavome analogus, išaiškiname „saulučių“ struktūrą, ornamentiką, prasmę, regioninius savitumus, gimnazistai turėjo visą laisvę tų tradicinių elementų laikytis arba nesilaikyti, interpretuoti viską savaip. Mokinių sukurtos saulutės yra gana didelės. Vieną darbą atliko po du mokinius. Polistirenas yra lengvai apdorojama medžiaga, tačiau su ja dirbant reikėjo pasitelkti ir gudrybių“, – „Santarvei“ pasakojo gimnazijos technologijų mokytojas R. Milėška.
Nuotr. Vido STANKAUS ir iš redakcijos archyvo
