Smagu, kai bendrauja vienoje bendruomenėje gyvenantys žmonės, bet ne mažiau svarbu ir draugystė tarp kaimynų, kokia užsimezgė tarp tveriškių ir ir labardiškių, dalyvaujančių „Moterų seklyčios“ veikloje.
Irena Liškuvienė ir Tatjana Stancelienė – kultūros renginių organizatorės, tik pirmoji dirba Rietavo savivaldybės kultūros centro Tverų filiale, o antroji – Labardžių filiale. Kartą kolegės įsikalbėjo apie tai, kad abi savo bendruomenėse vadovauja „Moterų seklyčiai“, pasipasakojo apie vykdomą veiklą. Besikalbant kilo idėja supažindinti abu kolektyvus, kad moterys viena iš kitos pasisemtų idėjų, pasidalytų patirtimi, pabendrautų.
Ir štai niūrų, darganotą lapkričio 10-osios vakarą tveriškės sulaukė svečių. Sako, šeimininkės net nesitikėjo, kad jų atvyks toks nemažas būrys – devynios „Moterų seklyčios“ narės ir dešimtoji kiek netikėta viešnia – raganaitė.
Kaip sakė T. Stancelienė, vienuolika metų veikiančios „Moterų seklyčios“ Labardžiuose simbolis yra raganaitė, tad tokią pat sėkmės nešėją viešnios atvežė dovanų ir svetingai joms duris atvėrusioms tveriškėms.
Patekusi į šeimininkių rankas raganaitė tuoj pat gavo Martynos vardą, nes susitikimas vyko Šv. Martyno išvakarėse.
Taip linksmai bendraujant, gurkšnojant arbatą, kalbantis apie savo veiklą, dalijantis idėjomis ir prabėgo pirmasis pažinties vakaras.
Atsisveikinant sutarta, kad kitas susitikimas vyks jau Labardžiuose. Taip pat pakalbėta apie tolesnius planus – pavasarį visoms kartu aplankyti Lopaičius ir padedant piliakalnio istorijos žinovei I. Liškuvienei dar geriau pažinti lankomiausią savivaldybėje objektą.
