Mažeikių viešoji biblioteka mini savo veiklos 100-metį. Ta proga įstaigos administracija išreiškė siekį pasivadinti kraštiečio, poeto Henriko Nagio vardu. Tam jau pritarė Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo Mažeikių rajono savivaldybėje komisija, Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai. Lemiamą žodį dėl kraštiečio vardo suteikimo kultūros įstaigai penktadienį tars Savivaldybės taryba.
Kilo diskusijos
Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo Mažeikių rajono savivaldybėje komisijos pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė GenoveitaGricienė „Santarvei“ sakė, kad Mažeikių rajono viešosios bibliotekos prašymui buvo pritarta, nes Henrikas Nagys – vertas pagerbimo žmogus. Be to, žadama ir jo sesers – poetės Zinaidos Nagytės-Liūnės Sutemos – garbei jos vardu pavadinti bibliotekos skaityklą.
Pasirodžius šiai informacijai socialiniuose tinkluose, mažeikiškiai išsakė ir kitokią nuomonę. Esą buvo galima rasti ir kitų kraštiečių, kurių vardu būtų galima pavadinti Mažeikių viešąją biblioteką. Diskusijose dalyvavę internautai pasisakė už tai, kad galbūt galėjo būti parinktas vieno iš knygnešių vardas. O šiam kraštiečiui, pasak oponentų, ir taip pakanka pagarbos – jo vardu buvo pavadinta mokykla (1998 m. Buknaičių pagrindinei mokyklai buvo suteiktas H. Nagio vardas, 2011 m. ši mokykla, 2008 m. tapusi miesto mokyklos skyriumi, buvo uždaryta – red. past.), viena Mažeikių miesto gatvių pavadinta jo vardu.
Spręs politikai
- Gricienė, kalbėdama su „Santarve“, pasidžiaugė, kad lemiamą žodį dėl H. Nagio vardo suteikimo Viešajai bibliotekai tars Savivaldybės taryba.
Pasak jos, Žymių žmonių, istorinių datų ir įvykių įamžinimo Mažeikių rajono savivaldybėje komisija pasitikėjo Viešosios bibliotekos administracijos pateikta informacija ir kitų alternatyvų dėl vardo suteikimo nesvarstė, tik pasisakė už tai, kad būtų įamžintas ir H. Nagio sesers poetės Zinaidos Nagytės-Liūnės Sutemos vardas.
Abejonių dėl kraštiečio vardo suteikimo Viešajai bibliotekai galimybės nekilo ir Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams, kurie į posėdį rinkosi praėjusią savaitę.
Posėdyje dalyvavusi Mažeikių viešosios bibliotekos direktorė Alina Bernotienė teigė, kad ne vienus metus buvo ieškota, kokiu vardu būtų galima pavadinti biblioteką. Apsistota ties Henriko Nagio vardu.
„Prieš porą metų apie tai pradėjome kalbėti, kai buvo minimas H. Nagio gimimo šimtmetis. Tačiau pandemijos laikotarpis mums sutrukdė, tad dabar su kolektyvu nusprendėme, kad bibliotekos šimtmetis – ta data, kai ji turėtų gauti Henriko Nagio vardą“, – kalbėjo A. Bernotienė.
Biblioteka įsipareigoja
Prie sprendimo projekto, kuris teikiamas Savivaldybės tarybai, pridėtoje medžiagoje rašoma, kad Henriko Nagio vardas įpareigos Viešąją biblioteką saugoti ir puoselėti garsaus kraštiečio ir jo sesers Zinaidos Nagytės-Liūnės Sutemos atminimą, populiarinti jų poeziją.
Viešoji biblioteka numato organizuoti kasmetinius H. Nagio literatūrinius skaitymus, skirtus populiarinti iškilių kraštiečių rašytojų ir poetų kūrybą. Numatoma pagal H. Nagio poezijos ciklus inicijuoti dailės, keramikos konkursus – parodas, suteikiant galimybę jauniesiems rajono menininkams atskleisti savo gebėjimus.
Ateityje numatoma sukurti atminimo ženklus Viešojoje bibliotekoje, skirtus H. Nagiui ir Z. Nagytei-Liūnei Sutemai.
Trumpai apie kraštiečius
- Nagys – poetas, pedagogas, literatūros ir meno kritikas, publicistas, žurnalistas, vertėjas, filologijos mokslų daktaras – gimė 1920 m. spalio 12 d. geležinkelininko šeimoje, kuri gyveno Mažeikiuose, netoli geležinkelio stoties esančiame mediniame name. Jis mokėsi Mažeikių pradžios mokykloje.
Būsimo poeto tėvui Augustinui Nagiui ir jo šeimai dėl darbo geležinkelių žinyboje teko dažnai kilnotis iš vienos stoties į kitą, gyventi daugelyje Lietuvos vietovių.
Nagių šeimai gyvenant Mažeikiuose, 1927 m. liepos 5 d. gimė ir Henriko sesuo, poetė, vertėja Z. Nagytė-Liūnė Sutema. Ji buvo pakrikštyta mažoje medinėje Mažeikių bažnyčioje.
Poetės biografai teigia, kad gimtaisiais namais Zinaida laikė savo tėvo Augustino ir jo sesers Mortos tėviškę Buknaičius. 1944 m., antrosios sovietų okupacijos metais, kartu su senele Emilija, motina Antanina ir tėvu Augustinu Nagių šeima pasitraukė į Vakarus.
Broliai H. ir Martynas Nagiai Lietuvą paliko anksčiau. H. Nagys 1949 m. iš Vokietijos persikėlė į JAV, vėliau – į Kanadą. Monrealio universitete jis gilino Vokietijoje pradėtas studijas, dirbo fabrikuose, dėstė universitete ir gimnazijose, lituanistinėse mokyklose, buvo aktyvus „Lietuvių enciklopedijos“ bendraautorius. H. Nagys – „Žemės“ antologijos, išeivijoje pasirodžiusios 1951 m. ir suteikusios naują žemės poezijos bei žemininkų sąvoką, vienas iš autorių.
- Nagys mirė 1996 m. rugpjūčio 3 d. Monrealyje. 1997 m. jo palaikai buvo palaidoti Vilniuje.
Z. Nagytė su artimaisiais iki 1949 m. gyveno Vokietijoje, baigė gimnaziją, studijavo Insbruko ir Freiburgo universitetuose. Atvykusi į JAV įsikūrė Meino valstijoje, 1949 m. pabaigoje Niujorke ištekėjo už rašytojo Mariaus Katiliškio. Abiem sunkiai sekėsi įsitvirtinti, rasti darbą, tad pora persikėlė į Čikagą. Lemonte M. Katiliškis pasistatė namą, greta įsikūrė ir žmonos tėvai.
Z. Nagytė-Liūnė Sutema mirė 2013 m. sausio 17 d. Lemonte, palaidota lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje.
Nuotr. iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo
