Šiuo metu Lietuvoje sparčiai plinta rainuotasis vėžys. Tai svetimkraštė – iš Šiaurės Amerikos kilusi – vėžių rūšis. Šiuos vėžius kiekvienas gali lengvai atskirti nuo kitų Lietuvoje gyvenančių vėžių rūšių pagal kelis plika akimi matomus aiškius požymius. Pirma, šie vėžiai ant priekinių vaikščiojamųjų kojų riešų (pirmojo narelio nuo žnyplių) iš vidinės pusės turi aštrią pentino pavidalo išaugą (1 pav.). Antra, ant jų pilvelio nugarinės pusės yra tamsiai raudonų skersinių juostų (2 pav.).
Rainuotasis vėžys Europoje introdukuotas 1890 m., o pirmą kartą rastas Lietuvoje 1994 m. Į mūsų kraštą jis atkeliavo iš Lenkijos vandenų ir sparčiai pradėjo plisti dėl neteisėtų perkėlimų iš vieno vandens telkinio į kitą bei natūralaus plitimo upėmis. Dabar jis randamas įvairiuose beveik visos Lietuvos teritorijos vandens telkiniuose: upėse, ežeruose, tvenkiniuose ar karjeruose. Tik šiaurės rytų Lietuvoje jo kol kas nėra.
Kodėl gi rainuotasis vėžys nepageidautinas mūsų vandenyse? Dėl ekologinio plastiškumo, greito subrendimo ir didelio vislumo jis konkurencingai pranašesnis už vietinius vėžius, kuriuos išstumia, ir pats, būdamas atsparus, gali pernešti vėžių marą – grybinės kilmės ligą, kuri yra mirtina plačiažnypliams ir siauražnypliams vėžiams. Be to, jis gali neigiamai paveikti vietos bendrijų biologinę įvairovę, o tai yra vertybė, kurią privalu saugoti.
Dabar Lietuvoje vykdoma Nacionalinė mokslo programa „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ – atliekami tyrimai, siekiant įvertinti rainuotųjų vėžių poveikį mūsų vandenų bendrijoms ir ekosistemoms. Gautos žinios pasitarnaus šios invazinės rūšies prevencijos ir kontrolės priemonėms sukurti. Tačiau šios pastangos bus bevaisės, jei visuomenė nesupras, kad, perkeldamas rainuotuosius vėžius iš vieno vandens telkinio į kitą, žmogus daro žalą gamtai.
Kęstutis ARBAČIAUSKAS
Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas
***
Šiais metais Platelių ežero šiaurinėje dalyje buvo stebėta labai daug rainuotųjų vėžių. Ši vėžių rūšis (kartu su žymėtuoju vėžiu) įtraukta į invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą ir juos leidžiama žvejoti, neribojant amžiaus, dydžio ir kiekio. O suderinus su Regiono aplinkos apsaugos departamentu, gali būti leidžiama šias vėžių rūšis žvejoti ir uždraustais įrankiais, būdais ar laiku, tačiau šie būdai turi būti selektyvūs, o kitų sunaikintų ar sužeistų vertingų gyvūnų negali būti daugiau nei 20 proc. vienetų (detaliau žr. „Invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarka“; Žin., 2002, Nr. 81-3505).Tuo tarpu plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius, vadovaujantis mėgėjiškos žūklės taisyklėmis, draudžiama gaudyti:
• nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.;
• kitais žvejybos įrankiais ar būdais nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;
• mažesnius nei 10 cm dydžio; pagavus mažesnius, nedelsiant reikia paleisti į tą patį vandens telkinį (vėžiai matuojami nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo);
• per parą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 50 vienetų plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių.
Pastaraisiais metais Platelių ežere ypač sumažėjo plačiažnyplių vėžių. Nors šiuo metu jų žvejyba leidžiama, žvejų mėgėjų prašome suprasti, kad tai nykstanti rūšis, o jei sugavote šios rūšies vėžių, paleiskite juos atgal į ežerą ir taip prisidėkite prie plačiažnyplio vėžio rūšies išsaugojimo. Jei sugavote rainuotųjų vėžių, rekomenduojame juos suvartoti maistui (paruošimas toks pat kaip ir kitų vėžių) arba sunaikinti ir jokiu būdu nepaleisti gyvų atgal į tą patį ar kitus vandens telkinius. Apie pastebėtus rainuotuosius vėžius Žemaitijos nacionalinio parko vandens telkiniuose (išskyrus Platelių ežerą) prašytume informuoti ŽNP direkciją (tel. (8 448) 49337).
Gitana SIDABRIENĖ
ŽNP direkcija
