Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi asmenys, įtariama, susiję su galimai nusikalstamu būdu gautų 157 000 eurų legalizavimu.
Tyrimą organizavo ir jį kontroliavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas. Tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Plungėje gyvenantis kaltinamasis Kęstutis Klemauskas galimai sukurstė valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – advokatu dirbantį vyrą, kad jis už piniginį atlygį sugalvotų neteisėtą būdą, kaip įteisinti 157 000 eurų, nesukeliant įtarimų teisėsaugos pareigūnams. Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, pinigai buvo įforminti kaip po minėto plungiškio tėvo mirties paliktas ir paslėptas turtas, kurį kaltinamojo motina po 2 metų neva rado rūsyje.
Įtariama, kad dar vienas bylos kaltinamasis, antstoliu dirbantis asmuo, už piniginį atlygį suklastojo dokumentą, kuriuo buvo patvirtintas pinigų radimo faktas. Manoma, kad šį dokumentą kaltinamojo plungiškio motina pateikė notarui ir šis, nežinodamas apie jo suklastojimo faktą, išdavė jai pinigų paveldėjimo teisės liudijimą.
Teismui perduotoje byloje K. Klemauskas kaltinamas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, sukurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei dokumento suklastojimo ir jo disponavimo. Advokatui ir antstoliui kaltinimai pareikšti dėl piktnaudžiavimo. Antstolis taip pat privalės atsakyti ir dėl dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu. Dėl to kaltinimai pareikšti ir Plungėje gyvenančio kaltinamojo motinai.
Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Tas, kas siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, juridinis ar fizinis asmuo, griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimą ar realizavimą Baudžiamasis kodeksas numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
