Nutikus bet kokiai nelaimei, svarbiausia stengtis nepasiduoti chaosui ir baimei, kiek tai yra įmanoma, išlikti „šalto“ proto ir mąstyti racionaliai.
Būtina prisiminti, kad svarbiausia informacija visuomenei bus pranešta per pagrindinius radijo, televizijos kanalus bei mobiliuosius telefonus. Tad nevertėtų savivaliauti ir savarankiškai nuspręsti, kaip elgtis nutikus vienokiai ar kitokiai nelaimei.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Naraškevičienė patarė iš anksto susikrauti išvykimo krepšį, apgalvoti šeimos planą – tuomet jausitės ramesni.
Ekstremali situacija. Kaip elgtis?
Jei iškilo pavojus asmens sveikatai ar gyvybei, jei reikalinga pagalba, būtina skambinti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Kai kalbame apie ekstremaliąją situaciją, elgesys turėtų būti kitoks.
„Apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją gyventojai pirmiausia būtų perspėjami sirenomis (garsiniu signalu), trumpaisiais pranešimais į gyventojų mobiliuosius telefonus. Informacija taip pat būtų perduota per Lietuvos radiją ir televiziją. Žmonės, gyvenantys teritorijose, kuriose nesigirdi garsinių sirenų, papildomai būtų perspėjami per pasiuntinius“, – pažymėjo L. Naraškevičienė.
Specialistė pridūrė: „Jei abejojate informacijos patikimumu, visada galite ją pasitikrinti oficialiose valstybės ir savivaldybių institucijų svetainėse, taip pat – sekdami Lietuvos radijo ir televizijos transliuojamą informaciją. Todėl, išgirdus perspėjimą apie nelaimę, esant galimybei, būkite įjungę radiją ar televizorių, kur bus nuolat teikiama naujausia informacija ir rekomendacijos, kaip reikėtų elgtis. Klausykite šių nurodymų. Jei turite vienišų, senyvo amžiaus artimųjų ar kaimynų, juos irgi informuokite.“
Reikalinga informacija vienoje vietoje
Išsamesnę informaciją, kokios galimos nelaimės šalyje, ką svarbu žinoti ir kaip elgtis gresiant pavojui ar jau kilus nelaimei, pavyzdžiui, atominės elektrinės avarijos atvejui ar pučiant stipriam vėjui, kilus gaisrui, kilus oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms, galima rasti pasirengimo nelaimėms puslapyje www.lt72.lt.
Čia taip pat pateikiama instrukcija, kaip nusistatyti mobiliuosius telefonus, norint gauti trumpuosius pranešimus apie nelaimes, kur jūsų savivaldybėje yra kolektyvinės apsaugos statiniai, ir kita svarbi informacija.
Rekomendacijos gyventojams
Pirmiausia reikėtų žinoti, kokie pavojai gresia jūsų savivaldybėje, ar joje yra pavojingųjų objektų.
„Kiekviena savivaldybė atlieka rizikos analizę ir nustato galimas grėsmes, rengia prevencijos priemonių planus bei ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kurie skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje“, – paaiškino L. Naraškevičienė.
Gyventojams, norintiems iš anksto pasiruošti netikėtoms situacijoms, rekomenduojama susidaryti šeimos planą, apgalvoti, kur galima būtų slėptis nelaimės atveju, kokioje vietoje susitiksite su šeimos nariais, į ką galite kreiptis nelaimės atveju, kokius daiktus pasiimsite, jei tektų evakuotis.
Taip pat reikėtų nuolat turėti ilgesnio vartojimo ir didesnės energetinės vertės maisto atsargų, evakuacijai pravers konservuoti produktai, kruopos, medus, arbata, riešutai, šokoladas ir kt.
Būtina turėti ir vandens atsargų (vienam asmeniui 72 valandoms – 12 litrų). Vandenį patartina išpilstyti į mažos talpos buteliukus – taip jis ilgiau išliks švarus. Maisto ir vandens atsargas geriausia laikyti sausoje ir tamsioje vietoje.
Kiekvienam šeimos nariui – išvykimo krepšys
Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės L. Naraškevičienės teigimu, netikėtoms situacijoms rekomenduojama pasirengti išvykimo krepšį ar bent jau pagalvoti, kokių daiktų prireiks, jei tektų evakuotis, ir juos iš anksto įsigyti.
„Išvykimo krepšį patariama turėti, jį geriau būtų neštis kiekvienam šeimos asmeniui atskirai. Ši atsargumo priemonė bus veiksminga tuo atveju, jei šeimos nariams tektų išsiskirti. Tuomet visi reikiami daiktai nepasiliktų pas vieną šeimos narį“, – akcentavo specialistė.
Taip pat iš anksto būtina paruošti svarbiausius dokumentus, jų kopijas, turėti vaistų ir asmeninio naudojimo daiktų, kurių gali prireikti, jei tektų evakuotis.
Į išvykimo krepšį rekomenduojama susikrauti: dokumentus, grynuosius pinigus ir juvelyrinius dirbinius, artimųjų nuotraukas, maisto ir vandens atsargų trim paroms, drabužių persirengti, higienos priemonių, žibintuvėlį ir radijo imtuvą su papildomais elementais, reikiamus medikamentus, asmeniui būtinus daiktus.
L. Naraškevičienė priminė: nelaimei praėjus, apie tai praneštų oficialios valdžios institucijos, taip pat informuotų Lietuvos radijas ir televizija.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Nuotr. iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento archyvo
